Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (rugsėjo 19 d.)
Praėjusios savaitės akcentas Lietuvos religiniame gyvenime – Šiluvos atlaidai, šiemet švenčiami kiek kitaip, ir diskusijas sukėlusi paskelbta vad. Šiluvos deklaracija.
Atlaidai pirmiausia yra skirti dvasiniam susibūrimui ir maldai, tad per visą aštuondienį buvo švenčiamos net 45 šv. Mišios, kuriose apsilankė tūkstantinės minios. Žmonėms kelis kartus per dieną prabildavo skirtingi vyskupai, kunigai, broliai vienuoliai, kurie pasakė 18 katechezių skirtingomis temomis. Šiemetinės Šilinės – dialoge su šiandienos pasauliu. Kiekviena diena buvo kupina džiaugsmo ir prasmės, švenčiama atspindint šiandienos pasaulio ir Bažnyčios dialogą. Todėl nenuostabu, jog į atlaidų programą buvo įtrauktos akcijos drauge su Kauno klinikų Kraujo donorystės centru, kurių metu visi apsilankiusieji Šilinėse buvo kviečiami duoti kraujo tiems, kuriems labiausiai reikia, taip pat bus suteikiama informacija apie organų donorystę. Buvo kviečiama ir pasiskiepyti nuo koronaviruso infekcijos.
Vykstant Šilinėms daug dėmesio buvo skiriama kultūros bei kūrybos sklaidai, todėl, be tarptautinės Šiluvos meno bienalės objektų, atlaidų išvakarėse Šiluvos piligrimų centre esančiame muziejuje buvo pristatytas restauruotas kontūrinis Nukryžiuotojo paveikslas, taip pat Antano Vivulskio Apsireiškimo koplyčios restauracijos brėžiniai. Didžiųjų Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidų metu Šiluvos piligrimų centre atidaryta unikali paroda – „15 iliustracijų Romos Mišiolui lietuvių kalba“. Vienai svarbiausių katalikų liturginių knygų – Mišiolui – iliustracijas sukūrė menininkas Rolandas Rimkūnas.
Šiais metais Šiluvoje per visas atlaidų dienas kasdien giedodavo po 5–6 chorus, išdalyta per 24 tūkst. komunikantų, nuolat tarnavo dešimtys kunigų, seminaristų, atlaiduose apsilankė visi vyskupai, abu Lietuvos kardinolai, o papuoštais altoriais ir gėlėmis pražydusia šventove pasirūpino Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro floristai.
Šiluvoje minint Didžiųjų Šilinių atlaidų Šeimos dieną, Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas paskelbė Šiluvos deklaraciją, kuria pabrėžiamas būtinumas „gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius“ – žmogaus gyvybę, vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą ar religijos laisvę. Deklaraciją parengė maldos akcijos „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“ iniciatyvinė grupė. Norintieji dokumentą pasirašyti gali tam sukurtoje interneto svetainėje. Kauno arkivyskupijos svetainėje skelbiama, kad deklaraciją per kelias dienas internete pasirašė 5000 žmonių. Deklaracijai pasirodžius jai palaikymą išreiškė ne vienas katalikų veikėjas. Tačiau ji sulaukė ir kritikos. Deklaraciją ir jos teiginius skeptiškai vertina kai kurie Seimo nariai, pastebėdami, kad dokumentas turi politinių prieskonių.
Rugsėjo 15-ąją, dėkojant Dievui už atlaidų malones, maldos vienybė buvo išgyventa su mūsų tautiečiais, kurie nuolatinai ar laikinai gyvena svečiose šalyse. Šia Padėkos ir vienybės diena Šiluvoje buvo užbaigti didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, į kuriuos per visą aštuondienį kasdien keliavo piligrimai iš visų Lietuvos kampelių, buvo atvykusių iš Lenkijos Latvijos, rašoma Kauno arkivyskupijos svetainėje.
Rugsėjo mėnesio 11 dieną sukako 600 metų nuo to dienos, kai popiežius Martynas V priėmė Žemaitiją į savo globą. Ta proga Didžiuosiuose Šiluvos atlaiduose rugsėjo 11-ąją buvo švenčiama žemaičių diena, o šio ypatingo įvykio paminėjimui 2021 m. rugsėjo mėnesio 16 dieną Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje buvo surengta konferencija. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Žemaitijos istorija, kaip Žemaitija tapo globojama popiežiaus, konferencijoje kalbėta apie Visuotinės ir dalinės Bažnyčios santykį, vyskupijos teologinę reikšmę, pamokslo kaip komunikacijos bei evangelizacijos priemonę Žemaitijoje, kaip kito parapijų ir bažnyčių tinklas Žemaitijoje bėgant šimtmemčiams, pristatyta popiežiaus Martyno V bulės „Mirabilis Deus“ istorinė reikšmė ir svarba ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos istorinės tėkmės raidoje.
