Šveicarijos vyskupai ragina visus skiepytis nuo koronaviruso infekcijos
Pagal Šveicarijoje šią savaitę įvestas kovos su koronaviruso plitimu normas, norintieji dalyvauti religinėse ir bažnytinėse apeigose, įskaitant Mišias, privalo turėti pasiskiepijimą liudijantį sveiktos pasą, jei renginys vyksta uždarose patalpose ir dalyvauja daugiau kaip 50 žmonių.
Pasak Šveicarijos vyskupų, tai aiškus ženklas, kad COVID-19 pandemijos pavojus nepraėjo. Ganytojai paragino visus dvasininkus, kapelionus ir tikinčiuosius skiepytis nuo koronaviruso.
„Tik solidarumu įstengsime įveikti pandemiją“, – baigiamajame asamblėjos dokumente parašė vyskupai, kurie prisiminė popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog „skiepytis yra meilės veiksmas: meilės sau, meilės artimiesiems ir draugams, ir meilės visiems žmonėms. Vakcina – tai pagrindinis ir kartu paprasčiausias būdas šiais laikais padėti sau ir kitiems žmonėms“. „Niekas neturi teisės užkrėsti kitus!“ – pridūrė ganytojai.
Be klausimų apie pandemiją, Šveicarijos vyskupai 333-ojoje plenarinėje asamblėjoje aptarė pažangą kovojant su nepilnamečių išnaudojimu Bažnyčioje Šveicarijoje, savo šalies parapijų įsipareigojimą padėti pabėgėliams iš Afganistano, popiežiaus paskelbtas naujas liturgines normas, taip pat pasitarė dėl būsimo Vyskupų sinodo, kuris Romoje prasidės spalio 9–10 dienomis, o visose vietinėse vyskupijose visame pasaulyje – spalio 17 d. Vyskupai tarėsi dėl sinodo renginių kalendoriaus ir pasiūlė Sinodo apie sinodiškumą procesą vyskupijose palydėti per Mišias pasirenkant iš keturių Mišių ir maldų įvairiems reikalams.
Šveicarijos vyskupų konferencija pateikė išvadas dėl 2020 metų statistinių duomenų apie seksualinį piktnaudžiavimą Bažnyčios aplinkoje. Paaiškėjo su dviem suaugusiais asmenimis susiję atvejai, įvykę po 2000 metų, ir devyniolika atvejų, iš kurių penkiolika įvyko 1950–1980 m., kuriems suėjęs įsisenėjimo terminas. Pasak vyskupų, 2002 metais priimtos normos pasitvirtino kaip veiksmingos. Šveicarijos episkopatas dar kartą paragino nukentėjusius asmenis kreiptis į vyskupijose įsteigtas ekspertų grupes ar į kitas kvalifikuotas pagalbos tarnybas.
Šveicarijos vyskupai užtikrino savo artumą ir gilų susirūpinimą dėl dabartinės pabėgėlių būklės pasaulyje ir prisiminė ypatingą tarptautinės bendruomenės atsakomybę už poslinkius Afganistane. Vyskupai susipažino su Afganistanui teikiamos pagalbos projektais, kuriuos vykdo daugelis Šveicarijos parapijų, pritarė Šveicarijos religijų tarybos pareiškimui, kuriuo prašoma kraštų vyriausybių, kad skirtų skubiai reikalingą pagalbą Afganistanui, palengvintų žmonių išvykimą iš krašto ir procedūras suteikiant prieglobstį. Kita vyskupų aptarta tema buvo pabėgėlių priėmimas Šveicarijoje. Ganytojai nurodė, kad katalikų Bažnyčia Šveicarijoje, kaip ir kitos religinės bendruomenės, jau suteikė konkrečios pagalbos daugelyje Šveicarijos vietovių, tačiau dabar prašo politikų, kad kuo greičiau priimtų priemones, kurios pagerintų pabėgėlių priėmimą atitinkamomis įkurdinimo programomis, kurios leistų jiems jaustis visaverčiai priimamais.
„Tradicionis custodes“ buvo dar viena plenarinės asamblėjos tema. Šis popiežiaus Pranciškaus dokumentas motu proprio įvedė naujas taisykles dėl iki Vatikano II susirinkimo buvusių Bažnyčios liturginių formų tvarkos. Vyskupai sutarė dėl bendrų taisyklių taikymo, tačiau atsižvelgiant į padėtį atskirose vyskupijose. Už motu proprio normų įgyvendinimą konkrečiai atsakingi vyskupijų vyskupai ir teritoriniai abatai. (SAK / Vatican News)
