Popiežius teatinams: reformą reikia pradėti nuo savęs
Teatinai – tai šešioliktajame amžiuje įkurta kunigų ir brolių vienuolių kongregacija, šiandien turinti tik apie pusantro šimto narių. Jos įkūrėjas buvo iš šiaurės rytų Italijos Thiene miestelio kilęs šv. Kajetonas (1480–1547). Teatinų tikslas – siekti krikščioniškojo atsinaujinimo, pradedant nuo kunigijos papročių ir kasdienio gyvenimo reformavimo.
Šeštadienio rytą susitikęs su teatinais, popiežius pirmiausia atkreipė dėmesį, kad generalinė kapitula, į kurią jie šiomis dienomis yra susirinkę, yra jau 164-oji. „Kokį ilgą nueitą kelią žymi šis skaičius! Koks didelis turėtų būti mūsų dėkingumas!“, – kreipėsi popiežius.
„Šventojo Kajetono, kaip ir daugelio kitų šventųjų vyrų ir moterų, gyvenime pastebime, kad tam tikru momentu įvyko kokybinis šuolis, kurį galima vadinti „pašaukimu pašaukime“, arba antruoju atsivertimu. Tai perėjimas iš jau gero ir pagarbos verto gyvenimo į šventą gyvenimą, kuriame yra tas „daugiau“, kurį suteikia Šventoji Dvasia.“ Popiežius sakė, kad toks kokybinis šuolis neapsiriboja tik jį patyrusiu vyru ar moterimi ir reiškia ne tik pažangą einant asmeniniu šventumo keliu, bet ir kilsteli aukšyn ir visos Bažnyčios gyvenimą. Bažnyčios narių pastangos siekti šventumo reformuoja visą bendruomenės gyvenimą, išgrynina ir atskleidžia Bažnyčios evangelinį grožį.
Pasak Pranciškaus, čia ir glūdi esminis šventojo Kajetono liudijimo aspektas – kiekvienas turi siekti visos bendruomenės atsinaujinimo ir reformą turi pradėti nuo savęs. Būtent taip savo pašaukimą suprato teatinų vienuolijos įkūrėjas. Atvykęs į Romą dirbti popiežiaus kurijoje, jis pastebėjo dvasinę ir moralinę degradaciją, kuri, deja, buvo plačiai paplitusi. Stropiai vykdydamas savo pareigas, jis surasdavo laiko uoliai maldai, taip pat patarnaudavo ligoninėje. „Tai ir yra kelias“, – sakė popiežius. „Pradėti nuo savęs, stengtis giliau ir nuosekliau gyventi pagal Evangeliją. Visi šventieji rodo mums šį kelią. Jie yra tikrieji Bažnyčios reformatoriai. Arba tiksliau – Šventoji Dvasia formuoja Bažnyčią ir ji tai daro per Dievo žodį ir per šventuosius, kurie įgyvendina šį žodį savo gyvenime.“
Popiežius paminėjo ir kitą teatinų charizmos elementą – bendrystę. Žvelgdami į šventąjį Kajetoną, matome, kad Dvasia jo neskatino eiti vieno, eiti individualiu keliu, bet paskatino suburti bendruomenę ir apaštalų pavyzdžiu gyventi pagal Evangeliją. Galiausiai trečiasis teatinų charizmos aspektas yra evangelizavimo misija, tai yra pašaukimas atidžiai skaityti laiko ženklus, kad būtų galima sėkmingai skelbti Dievo karalystę tarp žmonių. Popiežius priminė, kad Kajetonas daug nuveikė ne tik Romoje, bet taip pat evangelizavo Veneciją, Neapolį ir tai darė visų pirma savo gyvenimo liudijimu ir gailestingumo darbais. „Raginu jus sekti jo pėdomis, paklūstant Šventajai Dvasiai, be labai tikslaus darbų plano, bet tvirtai laikantis pagrindinių dalykų: maldos, adoracijos, bendruomeninio gyvenimo, broliškos meilės, neturto ir tarnavimo vargšams“, – sakė Pranciškus.
Galiausiai popiežius paminėjo šv. Kajetono veiklos pėdsakus Argentinoje. Nors popiežiaus tėvynės pats šventasis neaplankė, tačiau daug joje nuveikė jo įkurtieji teatinai. Kajetonas yra paskelbtas Argentinos dangiškuoju globėju. Kasmet rugpjūčio 7 d. jo liturginis minėjimas labai iškilmingai švenčiamas sostinėje Buenos Airėse. (jm / Vatican News)
