Ligonės mergaitės ir mistikės vienuolės kelias į altorių garbę

Šešiems garbingiesiems – Dievo tarnaitėms ir tarnams – atvertas kelias į jų paskelbimą palaimintaisiais, tačiau jau dabar jie yra šventumo pavyzdžiai bažnytinei bendruomenei, ypač tuose kraštuose, kuriuose gyveno ir iki herojiško laipsnio liudijo krikščionišką tikėjimą.

Keturi dvasininkai mirė po gan ilgų tarnystės metų XIX ir XX amžiais, o dvi garbingosios moterys nugyveno trumpą žemišką gyvenimą.

XVII a. Florencijoje gyvenusi s. Įsikūnijusio Žodžio Marija Margarita Diomira (M. Allegri, 1651–1677), davė įžadus Jėzaus, Gerojo Ganytojo meilėje įsitvirtinusių seserų kongregacijoje būdama 22 metų amžiaus ir mirė būdama 26, pagarsėjusi dėl nepaprastų mistinių patirčių ir Kristaus kančios stigmų savo kūne;

XX am. Vičencoje gyvenusi Bertilla Antoniazzi (1944–1964) mirė trumpai prieš savo 22 gimtadienį. Vaikystėje susirgusi reumatiniu endokarditu, nebegalėjo išeiti iš namų, ligai progresuojant nebegalėjo pakilti iš lovos, tačiau nenusiminė ir neužsidarė nuo kitų, o savo negalią pamaldžiai paaukojo kaip išpirką už nuliūdusius ir atitolusius nuo Dievo. Kartą ji, kitų lydima, dalyvavo piligrimystėje į stebuklais garsėjančią Lurdo šventovę Prancūzijoje, tačiau joje Bertilla prašė Dievo Motinos, kad ją apdovanotų ne pagydymu, o šventumu. (SAK / Vatican News)