Vysk. Saulius Bužauskas: grįšime į namus pamaitinti piligrimystės patirties
Jubiliejaus jaunimo dienose dalyvaujančių jaunuolių iš Lietuvos bazė yra Šv. Antano bažnyčia šalia Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos. Ketvirtadienio rytą jie dalyvavo Mišiose ir klausėsi juos atlydėjusio vyskupo Sauliaus Bužausko katechezės apie viltį.
„Kadangi šviesaus atminimo popiežius Pranciškus yra paskelbęs šiuos metus Vilties piligrimų metais, tad natūralu, kad daug kalbame apie viltį, – sakė vyskupas Vatikano radijui. – Vilties tema yra tokia plati, didelė ir gili, kad iš tiesų sunku ją įžodinti. Tačiau mes turime kalbėti apie viltį – apie tai, kas ji yra.“
„Jauniems žmonėms noriu skelbti, kad viltis pirmiausia yra troškimas. Viltis – tai trokšti didesnių dalykų. Viltis – tai ir pasitikėjimas Dievu. Mūsų krikščioniška viltis be Kristaus neįsivaizduojama. Mes remiamės Dievu, kuris viską išves į gera.“ Viltis, pabrėžė vyskupas, – tai ir šviesus žvilgsnis į žmones, kūriniją ir pasaulį. „Patyrei sunkumų, sutikai žmogų, kuris galbūt tau nepatinka – įžvelk jame kažką gera, matyk jį taip, kaip jį mato Dievas, matyk jame tai, ko gali pasimokyti. Šviesiai žiūrėk į visus žmones, nenusimink, žinok, kad Dievas tave veda per gyvenimą ir išves iš sunkiausių situacijų. Štai tokia yra pagrindinė katechezės mintis“, – apie savo katechezę kalbėjo vyskupas Vatikano radijui. „Labai trokštu, kad jaunuoliai niekada nepristingtų vilties visomis aplinkybėmis, kad visada kliautųsi Dievu ir kituose žmonėse pastebėtų šviesių dalykų, trokštų daugiau – trokštų matyti šviesesnį pasaulį ir savo veikla prisidėtų prie jo kūrimo.“
Vyskupas Saulius Bužauskas, kuris yra Lietuvos vyskupų konferencijos Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas, neslėpė, kad nemažai jaunimo, kuris priima įkrikščioninimo sakramentus, vėliau nutolsta nuo Bažnyčios. Popiežius Pranciškus kažkada yra pasakęs, kad dažnai Sutvirtinimo sakramentas tampa atsisveikinimo sakramentu, nes jį priėmęs žmogus jau retai besirodo bažnyčioje. „Iš tikrųjų tame yra šiek tiek tiesos, tačiau mes viliamės ir pasitikime Dievu, kad pasėta sėkla duos vaisių, – sakė vyskupas Saulius Bužauskas. – Reikia dėti daug pastangų, kad jauną žmogų išlaikytume Bažnyčioje. Ne visada mūsų pastangos yra pakankamos. Mes meldžiamės už jaunus žmones. Aš meldžiuosi – ir Lietuvoje, ir čia, Romoje, – apkabinu visus Lietuvos jaunuolius, kad jie atrastų Bažnyčioje namus. Net jei vienu ar kitu gyvenimo etapu jie nutolsta nuo Bažnyčios, Bažnyčia jiems yra atvira ir jų laukia. Bažnyčia visada priima.“
Pasirodo, kad vyskupas Saulius Bužauskas yra dalyvavęs 2000 m. Pasaulio jaunimo dienose Romoje ir 2005 m. – Kelne. „Taip, dalyvavau 2000 m. Jubiliejaus jaunimo dienose, bet man labiau įsiminė Jaunimo dienos, kurios buvo Kelne. Tose dienose man teko savanoriauti. Turėjau daugiau patirčių, buvo ne taip karšta.“
Dabar jis su kitu jaunimu grįžta į Tor Vergata laukus – į tą pačią vietą, kurioje 2000 m. dalyvavo jaunimo susitikime su Jonu Pauliumi II.
„Taip, Jono Pauliaus II atvirumas jaunimui, jo rūpestis jaunimu tikrai buvo užkrečiantis, ilgam išliekantis dalykas, – pasakojo vyskupas. – Dabar grįžtu į tą pačią vietą. Jaunimas džiaugiasi, ir vyresniesiems reikia prie jų džiaugsmo prisitaikyti. Roma – tai piligrimystės miestas, kur žmonės atnaujina savo tikėjimą, užsikrečia tikėjimu, atnaujina savo santykį su Dievu. Į namus jaunas žmogus grįžta pamaitintas piligrimystės nuotaikos, piligrimystės patirties. Tad visiems linkiu dalyvauti tokiuose susitikimuose, patirti kelionės nuovargį. Tikrai ten, kur susirenka tiek daug žmonių, kažkas tvyro ore. Širdis labiau atsiveria Dievui.“
(jm / Vatican News)
