Susitikimo dalyviai Tichuanoje Susitikimo dalyviai Tichuanoje 

Bažnyčios vadovų susitikimas JAV ir Meksikos pasienyje

JAV ir Meksikos pasienyje vykusio Bažnyčios vyskupų, teologų ir sielovadininkų susitikimo dalyviai svarstė, kaip etiškai spręsti migracijos reiškinį.

Pasibaigus Migrantų jubiliejui Vatikane, JAV Bažnyčios katalikų teologinės etikos (CTEWC) platformos atstovai ir virtualaus stalo migracijos ir sienų klausimais nariai, bendradarbiaudami su Lotynų Amerikos universitetu, surengė tarptautinį migracijos ir teologijos kolokviumą pavadinimu „Žmonių mobilumo iššūkiai iš krikščioniškos perspektyvos žvelgiant į naujus Meksikos ir Jungtinių Valstijų politinius horizontus“.

Vienas iš pagrindinių susitikimo tikslų buvo priminti pasaulio Katalikų Bažnyčiai ir visuomenei, kad krikščioniškajai labdarai reikia ne tik humanitarinės pagalbos ir svetingumo, bet ir išsivaduoti iš neteisybės, kuria pasižymi žmogiškumo nepaisanti politika ir žiaurūs veiksmai, patikino amerikietė teologė Kristin Heyer, CTEWC bendrapirmininkė ir Bostono koledžo profesorė.

Ši tarptautinė konferencija, vykusi spalio 9–11 dienomis Tichuanoje, Meksikoje, viename iš pasienio miestų, kur susitinka JAV ir Meksikos socialinė realybė ir kultūros, nors jas skiria metalinė tvora arba siena, subūrė apie 40 vyskupų, mokslininkų, filantropų ir sielovadininkų.

Popiežiškosios komisijos Lotynų Amerikai sekretorė Emilce Cuda, atkreipdama dėmesį, jog trečdalis konferencijos dalyvių save identifikavo kaip migrantus, pastebėjo, kad migrantai vyskupai ir teologai, plėtojantys  teologiją, paremtą jų  asmenine patirtimi, dar kartą patvirtina, kad realybė yra didesnė už idėjas.

„Ši siena nesustabdė mano svajonių“, – pažymėjo iš Salvadoro kilęs Kolumbijos apygardos Vašingtono vyskupas augziliaras Evelio Menjívar-Ayala, kuris pabėgo iš savo gimtosios šalies būdamas jaunuoliu. „Kai būdamas 17 metų kirtau sieną, mano svajonė buvo galimybė mokytis ir tapti „kažkuo“ visuomenėje“, – sakė Silvia Correa, psichologinių tyrimų doktorantė ITESO universitete Gvadalacharoje, Meksikoje. „Šis susitikimas yra vilties ženklas, nes jame įsiklausoma į mūsų, migrantų, keliaujančių kartu su migruojančiais žmonėmis, balsus“ – tęsė ji.

Monterėjaus vyskupas augziliaras Carlosas A. Santosas García, Teksaso El Paso miesto „Hope Border Institute“ direktorius Dylana Corbettas ir sesuo Dolores Palencia, Sinodo apie sinodiškumą dalyvė ir Verakruso migrantų prieglaudos pastoracijos narė, pristatė ir aptarė 2024 m. pasienio vyskupų pastoracinį laišką „Jis juos matė, prie jų prisiartino ir jais rūpinosi“.

„Mums reikėjo tokio laiško, nes esame Visuotinė Katalikų Bažnyčia, todėl turime peržengti bet kokį nacionalizmą“, – sakė Santosas García. „Taip susidarysime aiškesnį migracijos reiškinio vaizdą nei tik remdamiesi viešais diskursais ar akademiniais tyrimais“, – sakė meksikiečių etikos specialistas ir Lojolos universiteto Čikagoje profesorius Yohanas García.

Trijų dienų renginio JAV ir Meksikos pasienyje metu buvo pasiūlytas naujas akademinio-pastoracinio kolokviumo modelis, skirtas paskatinti patirtimi paremtą dialogą, atskleidžiantį žmogaus širdies pažeidžiamumą. Tikimasi, kad šis modelis padės reaguoti į humanitarinę krizę, vykstančią visame pasaulyje, ypač Meksikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

(DŽ/Vatican News)

2025 spalio 22, 14:12