Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (spalio 5 d.)
Benas Ulevičius paneigė mitą, kad Konstantinas koregavo Biblijos kanoną ar diktavo teologinius sprendimus. Jo manymu, imperatorius, kuriam rūpėjo imperijos vienybė, greičiausiai buvo nuoširdžiai atsivertęs, o jo pasirinkimas remtis neseniai persekiota krikščionių grupe politiškai nebuvo protingas ėjimas. Kalbėdamas apie dabartį, teologas atkreipė dėmesį, kad dvasininkai turi išlaikyti tam tikrą rezervą politinių aktualijų atžvilgiu, kad netaptų kurios nors partijos įrankiu: „Jų misija yra eiti trečiuoju – Evangelijos – keliu, kuris žvelgia į įvykius iš platesnės perspektyvos ir pirmiausia vadovaujasi gailestingumu“.
Spalio 4 dieną Vilniuje įvyko „Žygis už gyvybę“ – tai renginys, kuriuo siekiama, kad gyvybės kultūra Lietuvoje įsišaknytų, būtų skatinama šeimai palanki aplinka ir politika. Jį inicijavo septynios nevyriausybinės organizacijos, kviečiančios kurti visuomenę, kurioje kiekviena motina būtų palaikoma, kiekvienas tėvas – drąsinamas prisiimti atsakomybę, o vaikai vertinami kaip dovana. „Šis žygis – kvietimas apmąstyti, kas yra žmogaus gyvybė ir kokią vietą ji užima mūsų sąmonėje, visuomenėje ir sprendimuose. Nors daugelis mūsų remiasi krikščioniška pasaulėžiūra, tačiau gyvybės tema yra universali – ji jungia tiek tikinčius, tiek netikinčius. Tai – žmogiškojo orumo klausimas, nepriklausomas nuo religinių ar filosofinių įsitikinimų. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo vystymosi stadijos ar gyvenimo aplinkybių, yra vertingas. Ginti gyvybę reiškia ginti žmogų, ginti šeimą. Tai kvietimas visuomenei būti atviresnei silpnesniesiems, atsigręžti į pažeidžiamiausius – tuos, kurių balsas dar negirdimas. Šis žygis – tai solidarumo ženklas. Pirmiausia su moterimis, kurios pasirenka gimdyti net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Taip pat su vyrais, kurie prisiima atsakomybę ne tik už vaiką, bet ir jo motiną. Solidarumo su šeima, tobuliausia vyro, moters ir vaikų bendrystės išraiška, ženklas. Taip pat – su tais, kurie taip ir neišvydo šio pasaulio šviesos. Tikime, kad žmogaus gyvybė – ne problema, kurią reikia „išspręsti“, o dovana, kurią būtina saugoti. Net jeigu toji dovana neišvysta pasaulio šviesos, ji verta mūsų pagarbos ir oraus atsisveikinimo“, – rašoma organizatorių pranešime spaudai. Gausų dalyvių būrį sutraukusiame žygyje Gedimino prospektu pirmą kartą dalyvavo visų Baltijos šalių atstovai. Tikimasi, jog renginys taps tradiciniu ir persikels į kitas Baltijos šalių sostines.
„Prieš 400 metų duotas pažadas Dievui: Kretingos pranciškonai iki šiol neša šv. Pranciškaus šviesą“ – skelbia Bernardinai.lt žurnalistės Aurelijos Plokštytės straipsnio antraštė. Jame apie šv. Pranciškaus misiją ir pranciškonų istoriją Kretingoje pasakoja Kretingos parapijos klebonas ir vienuolyno gvardijonas dr. Paulius Saulius Bytautas OFM.
„Turime labai stiprius pranciškonus pasauliečius, septynis darbuotis pajėgius brolius ir apie 20 tūkstančių parapijiečių. Taip pat – Pranciškonų gimnaziją, kurioje darbo netrūksta. Vedame rekolekcijas mokiniams. Kretingoje įsikūrę penki vienuolynai: Mažesniųjų brolių ordinas, Šv. Klaros seserys, Motinos Teresės seserys, Švč. Širdies pranciškonės misionierės ir Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus seserys.
Pastarųjų seserų kongregacija įkurta žymaus kunigo Augustino Dirvelės Suvalkijoje. Šios seserys yra didžiulė pagalba parapijose. Kaip jos pačios sako: „Einame ten, kur reikalinga pagalba.“ Teresietės dirba su vargšais ir beglobiais vaikais, kuriems reikalinga pagalba. Bernardinų seserys darbuojasi su vaikais mokykloje“, – seserų ir brolių vienuolių veiklą šiandieninėje Kretingoje apibendrino br. Paulius Saulius Bytautas OFM.
