Spalio 7 d. – Rožinio Švč. Mergelės Marijos šventė
„Brangūs broliai ir seserys, spalio mėnuo Bažnyčioje yra ypač skirtas Rožinio maldai, todėl kviečiu visus kiekvieną mėnesio dieną kalbėti Rožinį už taiką“, – prašė Leonas XIV per rugsėjo 24 d. bendrąją audienciją. Atsiliepiant į popiežiaus prašymą, kiekvieną spalio mėnesio vakarą 19 val. Rožinio malda kalbama Šv. Petro bazilikoje.
Nuo seno Bažnyčios tradicijoje visas spalio mėnuo skiriamas Rožinio maldai. Šiandien jau sunku atsekti, kokia šios maldos kilmė. Manoma, kad remdamiesi Psalmyno ir Valandų liturgijos pavyzdžiu ją išplatino tėvai dominikonai. Paprasti neraštingi žmonės, negalėję skaityti Valandų liturgijos psalmių, vietoj jų kalbėjo visiems žinomą „Sveika, Marija“ maldą, susiedami ją su svarbiausių Kristaus gyvenimo slėpinių apmąstymu.
Rožinio Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventės kilmė siejama su Europos valstybių jungtinio laivyno pergale prieš turkų laivyną 1571 m. spalio 7 d. Tuometinis popiežius Pijus V prašęs viso pasaulio katalikų kalbėti Rožinį, kad būtų atitolintas turkų pavojus, o pergalę prieš turkų laivyną šis popiežius priskyrė Dievo Motinos užtarimui. Pijus V 1572 m. įvedė Marijos Nugalėtojos šventę. Vėliau jos data ir pavadinimas kelis kartus keitėsi, kol galiausiai XX amžiaus pradžioje popiežius šv. Pijus X nustatė, kad kasmet spalio 7 d. bus minima Rožinio Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventė.
Didis Rožinio maldos skatintojas buvo šv. Jonas Paulius II. Jis paskelbė Rožinio metus, minėtus nuo 2002 m. spalio iki 2003 m. spalio. Ta proga jis taip pat prie tradicinių trijų Rožinio maldos dalių – džiaugsmo, skausmo ir garbės slėpinių – pridėjo šviesos slėpinius, kuriais apmąstoma Kristaus veikla nuo krikšto Jordane iki Paskutinės vakarienės. Apie Rožinio maldos papildymą nauja dalimi Jonas Paulius II pranešė Rožinio metų proga paskelbtame apaštališkajame laiške Rosarium Virginis Mariae.
„Naujojo tūkstantmečio pradžioje pasaulio horizonte pasirodantys sunkumai verčia manyti, kad šviesesnės ateities vilčių gali suteikti tik įsikišimas iš aukštybių, pajėgiantis pakreipti konfliktinėse situacijose gyvenančių ir tautų likimą lemiančių širdis, – rašoma apaštališkajame laiške. – Rožinis iš prigimties yra į taiką kreipianti malda, nes jį sudaro Kristaus, Taikos Kunigaikščio ir „mūsų sutaikinimo“ (plg. Ef 2, 14) kontempliacija. […] Iš tikrųjų, nukreipdamas mūsų žvilgsnius į Kristų, Rožinis padaro mus taikos kūrėjais pasaulyje. Atsiliepdamas į Kristaus raginimą „visuomet melstis ir nepaliauti“ (Lk 18, 1), jis leidžia mums tikėtis, kad toks sunkus mūšis už taiką ir šiandien gali būti laimėtas“ (Rosarium Virginis Mariae, 40).
Rožinio Švenčiausiosios Mergelės Marijos šventė spalio 7 d. labai iškilmingai minima jai dedikuotoje Popiežiškojoje Pompėjų šventovėje. Nedideliame pietinės Italijos mieste šalia Neapolio, garsėjančiame archeologų atkastu romėnišku miestu, kurį užpylė 79 m. išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis, Rožinio Dievo Motinai dedikuotą šventovę XIX amžiaus pabaigoje įkūrė neapolietis advokatas Bartolo Longo. Jo veiklumo ir aukotojų dosnumo dėka išaugo didelė bazilika, o Pompėjų šventovė tapo viena garsiausių Rožinio kulto vietų pasaulyje. Šios ypatingos vietos kūrėją popiežius Jonas Paulius II 1980 m. paskelbė palaimintuoju, o jau po pusantros savaitės, spalio 19 d., popiežius Leonas XIV jį paskelbs šventuoju. (jm / Vatican News)
