Izmiro arkivyskupas apie artėjančią popiežiaus kelionę į Turkiją
Popiežius lapkričio 27 d. atvyks į Ankarą, kur susitiks su valdžios atstovais, pilietine visuomene ir diplomatiniu korpusu. Pasak arkivyskupo, popiežiaus asmuo Turkijai yra labai svarbus, popiežius atstovauja svarbioms pozicijoms pasaulio politikoje. Nepaisant to, kad yra religinis lyderis, popiežius yra didelę pasaulinę reikšmę turinti figūra, ypač moraliniu lygmeniu. Ne ginklais ir galia paremtas, o moralinis autoritetas, ir šia prasme galime sakyti, kad popiežius atstovauja šiuolaikinio pasaulio moralinei sąžinei. Turkijai svarbu atvirai pasitikti popiežių. Šis gestas yra teigiamas atvirumo katalikybei ir Katalikų Bažnyčios buvimui šalyje, taip pat ir krikščionims apskritai ženklas.
Antrąją vizito dieną Šventasis Tėvas susitiks su maža, bet gyvybinga katalikų bendruomene, kuri laukia tėviško apkabinimo, leisiančio pasijusti pripažintiems ir vertinamiems. Arkivyskupas viliasi, kad šis susitikimas dar labiau padės suvokti katalikų buvimo Turkijoje svarbą. Numatytas popiežius apsilankymas vienuolių, besirūpinančių pagyvenusiais žmonėmis, namuose yra labai simboliškas. Šiuolaikinė civilizacija linkusi nurašyti pagyvenusius žmones: ji laiko juos paraštėse, jie atmetami, nes kelia mums gilius klausimus apie egzistencijos prasmę. Tad šiuo apsilankymu tarsi primenami popiežiaus Pranciškaus žodžiais jaunimui „mokykitės iš savo senelių“ ir kvietimas iš naujo atrasti kiekvieno žmogaus orumą, kuris turi būti gerbiamas nuo gimimo iki mirties. Tai Bažnyčios solidarumo su pažeidžiamaisiais, su tais, kurie artėja prie savo kelionės pabaigos, išraiška.
Vienas iš pagrindinių kelionės tikslų – vykimas į Nikėją pažymint 1700-ąsias Susirinkimo metines. Pasak Turkijos vyskupų konferencijos pirmininko, svarbiausia Nikėjos žinia šiandien yra tikėjimo išpažinimas – ne tik tekstas, bet ir veiksmas. „Tikėjimo vienu Dievu ir Trejybe išpažinimas išreiškia pasaulio viziją: Dievo, kuris yra bendrystė ir meilė, paveikslą. Vis dėlto šis paveikslas šiandien yra giliai sužeistas. Mes gyvename pasaulyje, paženklintame karo, neapykantos ir susiskaldymo. Būtent dėl šios priežasties Nikėjos žinia šiandien yra aktualesnė nei bet kada anksčiau. Ypač šiose žemėse, kuriose jaučiamės maži ir trapūs, ši žinia įgauna nepaprastą galią: priešinkitės smurtui, priešinkitės didybės ir galios svajonėms ir tikėkite, kad paskutinis žodis istorijoje priklauso Dievui“, – sako arkivyskupas.
Popiežius Turkijoje taip pat broliškai apkabins patriarchą Baltramiejų. Šis susitikimas su popiežiumi Leonu parodo ir žingsnius, kuriuos Katalikų Bažnyčia žengė, kad išgydytų istorijos ir susiskaldymų žaizdas. Tai taip pat svarbus ženklas visiems kitiems krikščionybės lyderiams: kvietimas nusižeminti, atsiklaupti prieš kitą, ne tik prašant atleidimo, bet ir siekiant bendrystės bei pripažįstant Kristaus buvimą pasaulyje. Tai reiškia, kad kiekviena žaizda gali būti išgydyta.
Popiežius tęs savo kelionę į Libaną, giliai sužeistą šalį, išgyvenančią ekonominę krizę, kurią dar labiau paaštrina išnaudojimas ir tarptautiniai konfliktai. Ši maža šalis moka labai didelę kainą ir ypač ją moka krikščionys. Šią kelionę galime laikyti gilaus artumo visiems Artimųjų Rytų krikščionims aktu. Tai mažytės bendruomenės, vis mažesnės, kasdien susiduriančios su smurtu ir pasaulio interesais. Štai kodėl popiežius siunčia vilties žinią: „Ištverkite, būkite stiprūs, mes esame su jumis“. Tai taip pat kreipimasis į valdžios institucijas Artimuosiuose Rytuose, kad suprastų, jog Dievas, kuriuo mes visi tikime – musulmonai, krikščionys ir žydai – reikalauja teisingumo ir pagarbos žmogaus orumui.
(DŽ/SIR)
