Laterano bazilika – Visų Bažnyčių Motina ir Galva

Švenčiausiojo Išganytojo ir Šventųjų Jono Krikštytojo bei Jono Evangelisto arkibazilika, paprastai vadinama Šv. Jono bazilika Laterane, yra Romos vyskupijos katedra. Visų miesto ir pasaulio bažnyčių Motina ir Galva yra visuotinės Bažnyčios atskaitos taškas. Lapkričio 9 d. minima jos pašventinimo metinių šventė.

 Prieš 1701 metų – 324 m. – ją pašventino popiežius Silvestras. Toje vietovėje, kurioje stovi bazilika, kadaise buvo kilmingai Lateranų šeimai priklausiusi rezidencija. IV amžiuje Laterano teritorijoje stovėjo Faustos namai – Domus Faustae. Manoma, kad Fausta buvo antroji Konstantino žmona ir Maksencijaus sesuo. Konstantinas padovanojo žemę popiežiui Melchiadui, kad šis pastatytų bažnyčios namus (domus ecclesiae). Baziliką, kuri buvo dedikuota Švč. Išganytojui, 324 m. pašventino popiežius Silvestras. IX amžiuje Sergijus III ją taip pat dedikavo šv. Jonui Krikštytojui, o XII amžiuje Liucijus II pridėjo dedikaciją šv. Jonui Evangelistui. Nuo IV amžiaus iki Avinjono laikotarpio pabaigos (XIV a.) Lateranas buvo vienintelė popiežiaus būstinė.

Romos vyskupo sosto vieta laikoma visų miesto ir pasaulio Bažnyčių vienybės simboliu. Jau šv. Ignotas Antiochietis pripažino, kad Romos Bažnyčia „pirmauja meile“. (DŽ/VaticanNews)