Italijos ortodoksų ganytojas: keliaujame ir su bėgančiais pirma, ir su atsiliekančiais
Ekumeninis kelionės matmuo buvo itin ryškus ir stiprus dėl pačios kelionės motyvo – Pirmojo visuotinio susirinkimo Nikėjoje, dabartinėje Turkijoje, ir jo Tikėjimo išpažinimo, bendro visiems krikščionims, 1700 metų minėjimo. Svarbi ne vien pati istorinė data, bet ir šiandieninė pareiga visiems Kristaus mokiniams siekti išpildyti Viešpaties maldą ir troškimą, kad jie būtų viena.
„Prieš 1700 metų Bažnyčios sugebėjo susitikti. Tuo metu nebuvo tokios Bažnyčių įvairovės, kaip mes ją suprantame šiandien. Buvo daug vietinių Bažnyčių, kurios skyrėsi viena nuo kitos, bet mokėjo susitikti ir kalbėtis. Šiandien, priešingai, yra ne vien skirtingos, bet ir susiskaldžiusios Bažnyčios“, – pastebėjo ortodoksų metropolitas. Pasak jo, tai yra pirmoji praėjusių dienų žinia – Nikėjoje Bažnyčios dar kartą parodė, kad jos išsaugojo gebėjimą susitikti, klausytis viena kitos, kalbėtis ir, svarbiausia, melstis kartu, o tai nėra savaime užtikrinta.
Išsaugodamos savo ypatumus ir nieko neatsisakydamos Bažnyčios kartu kreipėsi į vienintelį Kristų. Iš esmės Nikėjos susirinkimas mums primena būtent tai: yra tik vienas Dievas – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Nikėjoje susitiko ne tik popiežius Leonas ir patriarchas Baltramiejus: ten dalyvavo praktiškai visos didžiosios krikščionybės šeimos.
„Manau, tai yra stipriausias ženklas: parodyti pasauliui, kad po 1700 metų krikščionys gali daug ką pasakyti apie didžiuosius žmonių sambūvio iššūkius, karus, mūsų laikų problemas. Todėl, mano nuomone, Nikėjoje kartu žengtas žingsnis buvo reikšmingas gestas, kuris duos ilgalaikių vaisių“, – sakė metropolitas. Kalbėdamas apie gestus, ortodoksų ganytojas išskyrė du jam itin įstrigusius: lėtą procesiją, priekyje nešant iškeltą Evangeliją, link senosios Nikėjos bazilikos, kur, kaip manoma, posėdžiavo susirinkimo tėvai, ir šv. Petro įpėdinio, popiežiaus, bei šv. Andriejaus įpėdinio, Konstantinopolio patriarcho, bučinys šventųjų brolių relikvijoms. Dviejų apaštalų, kurie taip pat buvo kraujo broliai, įpėdiniai susitiko kaip tikėjimo broliai.
Pasak metropolito Atenagoro, Nikėjos susirinkimo minėjimas žadino priklausymo tai pačiai krikščionybei, visuotinei Bažnyčiai, virš skirtumų, sąmoningumą. „Kaip ortodoksui – būtent kaip ortodoksui – man gaila, kad nedalyvavo Antiochijos ir Jeruzalės patriarchai. Tai, kad tokiame svarbiame įvykyje dalyvavo tik jų pasiuntiniai, mano nuomone, yra praleista proga“, – pridūrė metropolitas.
Tiek Baltramiejus, tiek Leonas XIV išreiškė troškimą nustatyti bendrą Velykų datą. Pasak metropolito Atenagoro, ir čia svarbiausia ne data savaime, o su ja susietas visų krikščionių liudijimas. Tačiau sunku pasakyti, kaip klostysis dalykai. Bažnyčia turi keliauti ne vien su tais, kurie bėga priekyje, bet ir su tais, kurie liko už nugaros. Problemų neišspręsi sukurdamas naujus skilimus – jų jau pakanka. „Reikės stebėti, kaip situacija vystysis tarp ortodoksų, taip pat tarp senųjų Rytų Bažnyčių, nes tai, kas buvo nuspręsta Visuotiniame Susirinkime, gali būti pakeista tik kitame Visuotiniame Susirinkime. Popiežius Pranciškus turėjo intuiciją. Pažiūrėsime, ar ji bus ir popiežiaus Leono intuicija. Laikas parodys“, – sakė metropolitas.
Paskutinis jam užduotas klausimas buvo apie 2033 metų Prisikėlimo ir Atpirkimo Jubiliejų, kuris, kaip užsiminė popiežius, galėtų įvykti Jeruzalėje ir būtų proga dideliam ekumeniniam susitikimui. Pasak metropolito Atenagoro, tai nėra maža proga. Minėjome Nikėjos Susirinkimo, kur buvo pripažintas Kristaus dieviškumas, sukaktį, o 2033 m. minimas 2000 metų Prisikėlimo jubiliejus. Be Prisikėlimo nėra Bažnyčios, nėra krikščionybės, tai mūsų tikėjimo pagrindas. Kitas aspektas – niekada Dievo negalima padaryti karo priežastimi ir negalima kariauti Dievo vardu. Tai žinia pirmiausia krikščionims, o po to visai žmonijai. Tai žinia Šventajai Žemei, kuri pašaukta būti taikos žeme. (RK / Vatican News)
