Jubiliejiniai Briuselio katedros metai

„Čia, ant šios kalvos, tikėjimas sudygo gerokai prieš tai, kai iškilo statinys, kuriuo šiandien žavimės.  Nuo pirmosios koplyčios, skirtos šv. Mykolui, iki romaninės bažnyčios ir galiausiai didingo gotikinio pastato statybos pradžios XIII amžiuje – šie etapai žymi ilgą ir kantrų kelią. Tai iškalbingas faktas: Bažnyčia gimsta ne iš pavienio veiksmo ar tam tikru metu užbaigto projekto, bet iš ištikimybės, kuri tęsiasi iš kartos į kartą, kurioje kiekvienas žmogus priima, saugo ir perduoda tai, kas jam buvo patikėta“, – 800 metų Jubiliejui skirtų iškilmingų Mišių, kuriose dalyvavo ir Belgijos karališkoji šeima, homilijoje sakė kard. Parolinas, visiems perdavęs Leono sveikinimus ir palaiminimą. 

Per aštuonis šimtmečius, pasak kardinolo, krikščioniškas ir visuomeninis gyvenimas ne kartą labai keitėsi. Bažnyčios architektūrinės ir meninės formos išsaugojo atmintį tokio tikėjimo, kuris nevengė savo laikmečio klausimų, bet jais gyveno, atlikdamas reiklų įžvalgos ir atsivertimo darbą.

Kardinolas P. Parolinas pridūrė, kad žvilgsnis į ilgą istoriją neturi mūsų sukaustyti nostalgijos, bet padėti su viltimi žvelgti į ateitį ne vien Briuselio mieste, bet ir visoje Europoje. Nėra atsitiktinumas, kad Europa nusprendė apie save mąstyti ir save kurti šiame mieste, sugebėdama susitikti ir išlaikyti skirtumus. Tiesa, kad dabartinis periodas yra jautrus, o Europoje daug trapumo, skilimų, baimių, ne vien dėl išorinių, bet ir dėl vidinių priežasčių, kurios silpnina jos šaknis. Šiomis aplinkybės krikščionybė toliau santūriai, bet ryžtingai primena, kad asmens orumas – didesnis už visus apskaičiavimus, kad teisingumas auga įtraukiant, o ne atskiriant, kad taika gimsta iš pripažinimo, o ne iš baimės pusiausvyros. Tuo norima ne primesti savo požiūrį, bet apšviesti sąžines.

Priminęs šv. Jono Pauliaus II 1982 kvietimą Santjage de Komposteloje Europai vėl atsiverti Kristaus išganingai galiai, P. Parolinas pridūrė, kad tokia perspektyva dalijosi bendros Europos kūrėjai Robert’as Schumanas, Konradas Adenaueris, Alcide de Gasperi, sugebėję įsivaizduoti ne interesų sąjungą, o susitaikinimu, asmens ir bendrojo gėrio pirmumu paremtą bendruomenę, supratę, kad reikia kurti ne vien struktūras, bet ir abipusį pasitikėjimą. Ir šiandien tai vienas svarbiausių iššūkių Bažnyčiai, kuriam kliudo ne maži skaičiai, o evangelinės drąsos trūkumas. Bažnyčia silpna ne tada, kai visuomenėje yra mažuma – tai istoriškai dažna aplinkybė – bet tada, kai nebeteikia sūrumo, nebešviečia, nebėra raugu.      

Briuselio katedros 800 metų sukakties minėjimo programoje, kurią šiuo metu sudaro 39 punktai ir kuri tęsis iki pat 2026 m. gruodžio, galima pamatyti dėmesį kai kuriems kardinolo P. Parolino homilijoje paminėtiems akcentams: atsispiriant nuo praeities kalbama apie dabartį, klasikinį meną papildo naujos išraiškos formos.

Programoje yra įvairių stilių koncertų: vargonų, trimitų, šiuolaikinių instrumentų, chorų, varpų. Iki kovo mėnesio keturis kartus per savaitę katedroje rengiami garsų, lazerio šviesų ir trimačių projekcijų spektakliai. Taip pat bus rengiamos istorinio pobūdžio konferencijos. Gegužės mėnesį piligriminis žygis Briuselio katedrą simboliškai sujungs su romaninio stiliaus šv. Mikalojaus bažnyčia La Hulpe vietovėje, kuri taip pat švenčia 800 metų jubiliejų ir yra funduota to paties didiko – Henriko I. 2026 balandžio–birželio mėnesiais, o po to spalio–gruodžio mėnesiais numatoma rengti vakarinius ir naktinius turus. Ir, žinoma, visada galioja kvietimas į dienos ir ypač sekmadienio eucharistines pamaldas.

*

Kaip užsiminta kard. P. Parolino homilijoje, po Šv. Mykolo ir šv. Gudulės katedros pamatais yra dar senesnės romaninės bažnyčios likučiai, o seniausi architektūriniai elementai gali siekti net VII ar VIII amžių. XI amžiaus pabaigoje dabartinio Briuselio teritorijose įsteigta Brabanto grafystė, kuri XII amžiaus pabaigoje virto kunigaikštyste. Šios teritorijos ir ją valdžiusios dinastijos svarba bei ambicijos, sėkmė bei gerovė atsispindi ir architektūroje. Liuveno grafas Lambertas II pasirūpino romaninės bažnyčios, dedikuotos arkangelui šv. Mykolui, statybomis, į kurią taip pat perkėlė šv. Gudulės (Gudulos) relikvijas. Ši šventoji vienuolė gyveno 646–712/714 metų laikotarpiu ir priklausė tam pačiam geneologiniam medžiui, kaip ir Karolis Didysis. Taip atsirado dviguba bažnyčios dedikacija – šv. Mykolui ir šv. Gudulei – kuri nepasikeitė iki pat šių dienų. Pirmasis Brabanto kunigaikštis Henrikas (1165–1235) nurodė vietoj senosios romaninės bažnyčios pastatyti kitą, pagal tuo metu plitusį gotikos stilių. Viename sename dokumente minima, kad darbai pradėti 1226 m. Jie truko tris amžius, kol šv. Mykolo Arkangelo ir šv. Gudulės bažnyčia įgijo dabartinius kontūrus. Mažesnės apimties darbai, kaip kad koplyčių įrengimas, vyko ir vėliau. Ir nors ši didelė bažnyčia buvo svarbi, ji vis tik nebuvo vyskupo sostas. Vyskupijos katedros titulas jai suteiktas tik 1962 metais. Šiandien ji taip pat yra viena iš lankomiausių Briuselio vietų – per metus į ją užsuka virš milijono lankytojų. (RK / Vatican News)