Palaimintasis vyskupas Jurgis: Matulewicz, Matulevičius ar Matulaitis?
Kita rimta kliūtis bylos eigai buvo tuometinė Lietuvos padėtis: šalis buvo okupuota, Bažnyčios laisvė suvaržyta, tikintieji represuojami. Nebuvo sąlygų kanoninei šventumo bylai sovietų okupuotoje Lietuvoje. Tačiau šios bylos sprendimo eigai palanki buvo 1983 m. popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbta šventųjų skelbimo proceso reforma. Popiežius iš esmės pakeitė Bažnyčios procedūras dėl šventųjų skelbimo tvarkos.
Pagal priimtas naujas normas, kanoninių bylų užvedimo inciatyva priklauso dalinių Bažnyčių vyskupams. Tuo pat metu popiežius pertvarkė Šventųjų skelbimo kongregaciją, dabar dikasteriją, sukurdamas joje Relatorių kolegijos instituciją Dievo tarnų ir tarnaičių bylos „Positio“ – t. y. visų su byla susijusių dokumentų rinkiniui – tvirtinti.
Savaime suprantama, kad popiežiaus konstitucija Divinus perfectionis Magister ir naujų taisyklių paketas Normae servandae in inquisitionibus ab Episcopis faciendis in Causis Sanctorum metė iššūkį šventųjų bylų postulatoriams, ypač tų bylų, kurios buvo vedamos pagal senąją, šimtmečiais galiojusią tvarką, pradedant popiežiumi Sikstu V, įsteigusiu Šventųjų skelbimo kongregaciją, ir normas tobulinusių popiežių Urbano VIII ir ypač Benedikto XIV.
Pažymėtina, kad bylų eiga tapo kur kas lankstesnė ir paprastesnė, ypač kiek tai susiję su sąlygomis, keliamomis beatifikacijai – reikalauta nebe dviejų, o vieno stebuklo. Įvestos permainos atsispindėjo ir byloje dėl 1927 m. mirusio arkivyskupo Jurgio Matulaičio, kurio pavardė lenkiškuose dokumentuose buvo Matulewicz, o lietuviškuose – Matulevičius.
1934 m. arkivyskupo Jurgio Matulaičio kūnas buvo perkeltas į marijonų bažnyčią Marijampolėje, kuri dabar yra Vilkaviškio vyskupijos konkatedra.
Šventai gyvenusio ir mirusio vyskupo, marijonų kongregacijos atkūrėjo ir Vargdienių seserų steigėjo šventumo garsas paskatino Marijonų kongregacijos, kurią jis atnaujino, vadovus pradėti tyrimą dėl jo šventumo. Po tyrimo 1953–1958 metais Romoje ir keliose JAV bei Belgijos vyskupijose 1957–1959 m. paskelbtas teigiamas teologų vertinimas dėl jo raštų. 1967 m. vasario 9 d. popiežius Paulius VI paskelbė dekretą, leidžiantį pradėti bylą. Po metų paskelbtu kitu dekretu pripažintas Jurgio Matulaičio šventumo garsas. 1971–1972 metais vyko apaštalinis procesas, o 1975 m. priimtas sprendimas, patvirtinantis visus ligi tol dekretus. 1982 m. gegužės 11 d. popiežius Jonas Paulius II, kuris asmeniškai buvo informuotas apie marijonų istoriją ir J. Matulaičio įvykdytą kongregacijos atkuriamąjį darbą, dekretu patvirtino J. Matulaičio krikščioniškųjų dorybių herojiškumą. Nuo tada J. Matulaitis vadintas garbinguoju Dievo tarnu. Pradėtas naujas bylos etapas – iki beatifikacijos. Būtent tada, 1983 m., Jonas Paulius II reformavo visą šventųjų skelbimo tvarką. Netrukus ištyrus bylai pateiktą stebuklingą išgijimo atvejį, patvirtintą kaip tikrai įvykusį Garbingojo Dievo tarno J. Matulaičio užtarimu, 1986 m. birželio 30 d. popiežius nurodė skelbti atitinkamą dekretą, tuo atverdamas kelią J. Matulaičio beatifikacijai.
Po metų, 1987 m. birželio 28 d., J. Matulaitis paskelbtas palaimintuoju per Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejaus apeigas Romoje. Joms vadovavo popiežius Jonas Paulius II, su juo beatifikacijos Mišias Šv. Petro bazilikoje aukojo paties popiežiaus pakviesti Europos Vyskupų konferencijų pirmininkai. Per apeigas nurodyta, kad pal. J. Matulaičio liturginis minėjimas būtų švenčiamas jo „užgimimo dangui“ dieną sausio 27-ąją. Nuo tada atsivėrė kelias J. Matulaitį skelbti šventuoju. Byla yra tęsiama.
Beje, sprendžiant J. Matulaičio bylą buvo iškilusi kliūtis dėl kandidato pavardės, nes pagal lenkiškos ir lietuviškos pavardės rašybą – Matulewicz ar Matulevičius – kai kam galėjo susidaryti vaizdas, kad kalbama apie du skirtingus žmones. Pasak bylos postulatoriaus t. Juozo Vaišnoros MIC, net būta priekaištų, kad jo pavardė buvo „lietuvių šovinistų“ pakeista į Matulaitį. Tačiau pati Šventųjų skelbimo kongregacija šią problemą išsprendė bylos dokumentuose radusi kandidato į šventuosius gimimo metrikus, kuriuose užrašyta: Jurgis Boleslovas Matulaitis, sūnus Andriaus Matulaičio. Tik stodamas į kunigų seminariją Lenkijoje jis pasirašė Matulewicz, nes taip vadinosi jo dėdė kun. Feliksas ir jį globojęs pusbrolis Jonas. Beje, kongregacija nusprendė, kad beatifikacijos bylos dokumentuose būtų rašoma Matulaitis-Matulewicz. (SAK / VaticanNews)
