Ukrainos Graikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas Ukrainos Graikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas 

S. Ševčukas: „Šventvagiško karo kronikos“

Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko kasdienės vaizdo meditacijos pirmaisiais didelio karo, pradėto 2022 vasario 24-ąją, metais, kuriomis ne kartą dalintasi ir mūsų interneto svetainėje bei radijo laidose, tapo mokymu apie dvasinį pasipriešinimą, kuris savo iš tiesų skausminga, tačiau tikėjimo nušviesta gelme vertingas ne vien patiems ukrainiečiams, bet ir kitų kraštų tikintiesiems.

S. Ševčuko meditacijos buvo sudėtos į vieną rinkinį, kuris pirmiausia išleistas ukrainietiškai, kiek vėliau – lenkų ir prancūzų kalbomis. Daug pavienių meditacijų buvo išversta į anglų, vokiečių, italų, portugalų, kroatų ir kitas kalbas. O 2026 m. gegužės mėnesį lankydamas ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenes Ispanijoje didysis arkivyskupas pats pristatė ir integralų 365 karo dienų meditacijų vertimą ispanų kalba. Rinkinį „Šventvagiško karo kronikos“ didysis arkivyskupas pristatė gegužės 25 dieną katalikiškajame Šv. Pauliaus universitete Madride.

Pasak didžiojo arkivyskupo, paprastai parašytomis knygomis yra džiaugiamasi. Jo knygos ištakos kitokios – jis niekada neplanavo rašyti tokios knygos, nebūtų norėjęs jos parašyti. Ji gimė susidūrus su karo blogiu, kurio protas negali iki galo suvokti, bei iš pastangų išlaikyti viltį, atsispirti, gydyti žaizdas. Rusijos agresija prieš Ukrainą, pakartojo klausytojams ganytojas, prasidėjo 2014 m. Jo bendruomenė, po Sovietų Sąjungos žlugimo pakilusi iš pogrindžio, vėl buvo išvaryta iš savosios katedros Donecko mieste.

„Kodėl, Viešpatie, tu mus prikėlei? Ar mes prisikėlėme po komunizmo, kad vėl būtume pasmerkti mirčiai?“, – neslėpė didysis arkivyskupas sunkių išgyvenimų, kurie kamavo tiek tikinčiuosius, tiek jį patį. Sustiprino ir kryptį suteikė popiežiaus Pranciškaus jam pasakyti žodžiai – atsakymų į rūsčiausius ir sudėtingiausius klausimus paieška yra tikinčiųjų ukrainiečių misija, kurios reikia visai Bažnyčiai, visam pasauliui.

Pirmųjų karo metų meditacijų knygoje prie šių klausimų grįžtama ne kartą. Kaip išlikti krikščionimi karo metu? Kaip žmogaus kančiai gali padėti krikščioniškas tikėjimas? Kaip išlikti žmogumi kare, kuris viską nužmogina? Kaip Bažnyčiai nuolatinio pavojaus metu būti Motina? Kaip – džiaugiantis ar liūdint – karo metu švęsti Velykas? Tai, kad meditacijos spontaniškai buvo verčiamos į kitas kalbas, rodo, kad Ukrainos skausmo ir vilties patirtis yra suprantama daugeliui tautų.

Meditacijos gimė kaip kasdienis padrąsinimo žodis žmonėms, kiekvieną dieną buvusiems tarp gyvenimo ir mirties. Tačiau pati pirmoji meditacija, prisiminė Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas, buvo tarsi atsakymas tiems, kurie klausė – „Ar tu dar gyvas“? Taip, bet nebuvo aišku, ar būsi gyvas po valandos. Galima priminti, kad Rusijos kareiviai buvo pasiekę Kyjivo prieigas. Tad pirmasis vaizdo įrašas gimė tam, kad visiems būtų parodyta – „Taip, aš gyvas“.

Knygos „Šventvagiško karo kronikos“ pristatymo Madrido katalikiškajame universitete metu didysis arkivyskupas S. Ševčukas taip pat atkreipė dėmesį į ekumeninį kančios patirties, kuri suvienijo įvairias Ukrainos krikščionių bendruomenes, matmenį.

Galima pridurti, kad ukrainiečio ganytojo knygai ispanų kalba pratarmes parašė Konstantinopolio visuotinis patriarchas Baltramiejus ir žinomas JAV katalikų autorius George’as Weigelis, o pasaulinio garso istorikas Tymothy Snaideris – epilogą. (RK / Vatican News)

2026 gegužės 27, 13:56