Lietuvos bažnytinės provincijos jubiliejaus minėjimų apžvalga
Jubiliejiniam minėjimui Kauno arkivyskupija rengėsi nuo praėjusių metų Šilinių, renginiai tęsis iki pat Kalėdų. Ypač gausu įvairių renginių buvo birželio pabaigoje, nuo Kauno arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo iškilmės iki šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventės. Arkivyskupijos šimtmetį Kauno Bažnyčia pasitiko 100 valandų Eucharistijos adoracija arkikatedroje. Jubiliejui buvo skirtos Miesto misijos Kauno senamiestyje: vyko šimtinė įvairių susitikimų: koncertų, pokalbių, diskusijų parodų, maldos vakarų, ekskursijų, leidinio apie Kauno arkivyskupiją ir kitų knygų pristatymų.
Į šeštadienio jubiliejinį minėjimą Kaune atvyko popiežiaus Leono XIV ypatingasis pasiuntinys, Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius arkivyskupas Paulas R. Gallagheris. Šventinėje konferencijoje arkivyskupijos salėje sveikinimo žodžius tarė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, LVK pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Ses. Viktorija Plečkaitytė MVS savo pranešime vaizdžiai nupasakojo nelengvas Lietuvos bažnytinės provincijos kūrimo aplinkybes, kuriomis teko darbuotis popiežiaus Pijaus XI įgaliotam šio darbo vykdytojui, pal. Jurgiui Matulaičiui. Jam teko įveikti Lietuvos politinės visuomenės ir dalies dvasininkijos priešiškumą Šventojo Sosto atžvilgiu, ypač paaštrėjusį po 1925 m. Vatikano konkordato su Lenkija, įkūrus Vilniaus arkivyskupiją kaip vieną iš Lenkijos bažnytinių provincijų. Arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui tik atvykus į Lietuvą jo ataskaita Vatikano valstybės sekretoriui ir privatūs laiškai atspindi bažnytinės bendruomenės susiskaldymą ir pakrikimą, prastą disciplinos būklę, kurią jis dramatiškai apibūdina kaip „beveik apostaziją“. Tačiau po trijų mėnesių intensyvaus darbo ir maldos pal. Jurgio laiškuose jau minimos permainos į gera, nuskamba viltingos nuotaikos „Dievas palaimino mano pastangas“. Prelegentė citavo įsimintiną arkivyskupo J. Matulaičio kalbą bulės „Lituanorum gente“ paskelbimo proga 1926 m. gegužės 13-ąją: „Dabar Lietuvos Bažnyčia […] įeina į Katalikų pasaulio šeimą ir stoja greta daugelio kitų bažnytinių provincijų, į naują gyvenimą“. Ji atkreipė dėmesį pal. Jurgio laiškuose bei kalbose nuo tada vis dažniau viltingai skambančią „naujo gyvenimo“ viziją, taip pat minimas sparčiai įsibėgėjantis bažnytinis gyvenimas, besikuriančios katalikų organizacijos. Baigdama ses. Viktorija džiaugėsi Lietuvos vyskupijose išleistais jubiliejiniais leidiniais, atskleidžiančiais dinamišką Bažnyčios augimą nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiais.
Ypatingojo popiežiaus Leono XIV pasiuntinio arkivyskupo P. R. Gallagherio pranešimo tema buvo „Popiežiškoji diplomatija ir evangelizacija“. Tęsdamas ses. Viktorijos Plečkaitytės pranešimo mintį Vatikano dignitorius patvirtino: „Nėra abejonės, kad pagrindinė figūra steigiant Lietuvos bažnytinę provinciją buvo palaimintasis Jurgis Matulaitis“. Drauge jis atkreipė dėmesį į reikšmingą sutapimą: oficiali ceremonija Kauno katedroje, kur buvo perskaityta apaštališkoji konstitucija, o arkivyskupas Matulaitis pasakė įsimintiną kalbą, įvyko prieš 100 metų būtent gegužės 13 dieną, o ši data – gegužės 13-oji – įėjo į istoriją, nes ji susijusi su Švenčiausiosios Mergelės apsireiškimu Fatimoje 1917 m. Šventasis Jonas Paulius II būtent Fatimos Mergelei priskyrė stebuklą, išsaugojusį jo gyvybę po pasikėsinimo Šv. Petro aikštėje.
Arkivyskupas P. R. Gallagheris plėtojo temą apie diplomatijos ir dvasinio veikimo ryšį, nuolat grįždamas prie pal. Jurgio Matulaičio gyvenimo liudijimo. Diplomatijos ir šventumo sąsają jis tai pat pailiustravo kito Baltijos regione dirbusio didžio Estijos ganytojo pal. Eduardo Profittlicho pavyzdžiu.
Aukštas Vatikano diplomatas pranešime taip pat plėtojo gailestingumo temą. Pasak jo, gailestingumas Bažnyčiai tampa taip pat politine ir diplomatine kategorija, ypač žvelgiant į šiandien pasaulį alinančius karus. „Popiežiškoji diplomatija net ir šiandien, net tada, kai tai atrodo neįmanoma, turi išdrįsti siekti susitaikymo, „beginklės ir nuginkluojančios taikos“, kaip ne kartą pabrėžė Leonas XIV. Argi ne toks buvo palaimintojo Jurgio Matulaičio pavyzdys, kurio devizas buvo „Vincere malum in bono“ (“nugalėti blogį gerumu”), – statyti tiltus ten, kur buvo skiriančios sienos?“ – klausė arkivyskupas. Jis baigė pranešimą šv. Faustinos „Dienoraščio” ištrauka „Žmonija neras ramybės, kol pasitikėdama neatsigręš į mano gailestingumą“.
Po paskaitos arkivyskupas atsakė į dalyvių klausimus, pabrėždamas, kad ilgalaikės Vatikano diplomatijos pastangos reikalauja ypač daug kantrybės ir vilties.
Popietę Kauno arkikatedroje vyko šventinis koncertas, o iškilmę vainikavo iškilmingos Mišios, kurioms vadovavo Popiežiaus ypatingasis pasiuntinys arkivyskupas P. R. Gallagheris. Mišias koncelebravo apaštališkasis nuncijus, Lietuvos ganytojai, svečiai Elko ir Rygos ganytojai.
Mišių pradžioje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas perskaitė popiežiaus Leono XIV laišką, kuriuo Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius skiriamas ypatinguoju pasiuntiniu į Lietuvos bažnytinės provincijos šimtmečio jubiliejų. Laiškas pasitiktas plojimais.
Homilijoje arkivyskupas P. R. Gallagheris kvietė 13-ojo eilinio sekmadienio Dievo žodžio skaitinių šviesoje apmąstyti minimą jubiliejinį įvykį. Jis priminė pranašišką pal. Jurgio Matulaičio veiklą, per kurią tikinčiųjų bendruomenė, vadovaujama savo ganytojų priėmė Dievo žodžio dovaną ir patį Jėzų Kristų. Komentuodamas reiklius Evangelijos žodžius apie Jėzaus kryžių pamokslininkas citavo šventojo Jono Pauliaus II Kryžių kalne pasakytus žodžius, padėką „už liudijimą apie nukryžiuoto ir prisikėlusio Kristaus slėpinį“. Homilijoje taip skambėjo raginimas branginti sekmadienio Eucharistijos dovaną ir kliautis Lietuvos šventovėse gerbiamos Švč. M. Marijos globa.
Po Mišių jas šventę dvasininkai sustojo arkikatedros altoriaus fone atminimo fotografijai.
(Parengė Kastantas Lukėnas)
