Arkivysk. P. R. Gallagheris JTO asamblėjoje: išsaugokime svarbiausius pasiekimus
„Kartu yra geriau: aštuoniasdešimt metų ir daugiau taikai, vystymuisi ir žmogaus teisėms“, – citavo Vatikano diplomatas šiemetinę JT asamblėjos temą, primenančią šios organizacijos įsteigimo aštuoniasdešimtmetį (1945–2025).
„Tarptautinei bendruomenei laikas imtis kolektyvinių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias konfliktams ir jie būtų užbaigti, būtų kovojama su skurdu ir remiamos žmogaus teisės, kurios buvo iškilmingai paskelbtos 1948 m. Visuotinėje deklaracijoje ir yra vienas iš svarbiausių šios organizacijos pasiekimų“, – pabrėžė arkivyskupas P. R. Gallagheris. Pasak jo, izoliavimasis veda prie nenuspėjamo nestabilumo, o vienybė skatina atsakingą atsparumą ir bendrą pažangą.
Jungtinės Tautos turi prisitaikyti prie pasikeitusio pasaulio ir išlaikyti savo sugebėjimą veikti susidūrus su naujomis grėsmėmis, tokiomis kaip aplinkos degradavimas, piktnaudžiavimas technologijomis – nė viena šalis su šiomis problemomis negali susidoroti viena.
„Taika yra visuotinė ir esminė prielaida organizuotos ir vertybėmis grindžiamos visuomenės egzistavimui“, – tęsė Šventojo Sosto atstovas, pridūręs, jog tikra ir tvari taika negali būti redukuojama vien tik į galios pusiausvyros tarp priešininkų išlaikymą. Tikra taika šaknijasi tarpusavio pagarboje ir sampratoje, kad žmogui teisinga ir meile grįsta tvarka yra būtina. Tokioje perspektyvoje nedžiugina naujas pasaulinis ginklavimosi ciklas, paremtas grasinimo ir įtarumo logika – vertinama, kad karinės išlaidos 2024 metais pasiekė neregėtą 2,72 trilijono JAV dolerių sumą, dažnai juos paimant iš kitų kritinių sričių.
Šiemet paminėta ir 80 metų sukaktis nuo Hirosimos bei Nagasakio branduolinio bombardavimo. Tuo pat metu žmonijos sukauptų branduolinių ginklų galia šiandien prilygsta 100 000 bombų, tokių kaip ta, kuri buvo numesta ant Hirosimos.
Kita kolona, kuria remiasi taika, yra tarptautinė humanitarinė teisė, kuri šiandien nuolatos pažeidinėjama – atakos prieš civilius, mokyklas, bažnyčias yra karo nusikaltimai, deja, vėl matome ir bado naudojimą kaip karo ginklą.
Minties, sąžinės ir religijos laisvė yra dar viena taikos atrama, tačiau religinių mažumų, ypač krikščionių, persekiojimas yra globalus. Krikščionys visame pasaulyje patiria sunkų persekiojimą, įskaitant fizinį smurtą, įkalinimą, priverstinį perkėlimą ir kankinystę. Daugiau nei 360 milijonų krikščionių gyvena vietovėse, kuriose jie susiduria su dideliu persekiojimu ar diskriminacija, o pastaraisiais keliais metais išpuolių prieš bažnyčias, namus ir bendruomenes daugėjo. Duomenys rodo, kad krikščionys yra labiausiai persekiojama grupė pasaulyje, tačiau tarptautinė bendruomenė, atrodo, užsimerkia.
„Mūsų neramiame pasaulyje žmogaus orumas turi būti visų mūsų pastangų centre“, – tęsė arkivyskupas P. R. Gallagheris. Kiekvieno asmens orumas yra vidinis ir neatimamas, nepriklauso nuo naudingumo ar aplinkybių, todėl jis turi būti ginamas visose politikos srityse, visais įstatymais ir veiksmais.
Šis principas atmeta visas išnaudojimo, diskriminacijos ir smurto formas, kurios nužmogina ir skaldo mūsų pasaulinę šeimą. Privalome ginti pagrindines žmogaus teises ir laisves, įtvirtintas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Ypač skurdo ir bado įveikimas yra moralinė pareiga, grindžiama kiekvieno žmogaus, sukurto pagal Dievo atvaizdą ir panašumą, prigimtiniu orumu. Skurdas yra ne tik materialinių išteklių trūkumas, bet ir žmogaus orumo pamynimas, atimantis iš asmens galimybę išskleisti Dievo duotą potencialą, pabrėžė Šventojo Sosto diplomatas, aptaręs nelygybės ir skolų panaikinimo, rūpesčio kūrinija, pagarbos migrantų orumui, dirbtinio intelekto teikiamų galimybių ir keliamų rizikų, darbininkų teiseių, investicijų į šeimą, karų Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, konfliktų Karibų regione, pietryčių Azijoje, įtampos Balkanuose ir Kaukaze bei daugelį kitų klausimų. Baigdamas jis linkėjo JTO vėl tapti daugiašalio ir gyvybingo dialogo vieta. (RK / Vatican News)
