Nobelio taikos premija paskirta Venesuelos opozicijos lyderei
2025 m. Nobelio taikos premija paskirta Venesuelos opozicijos lyderei Maríai Corinai Machado, moteriai, kuri palaiko demokratijos ugnį augančioje tamsoje, už nenuilstamą darbą skatinant Venesuelos žmonių demokratines teises ir už kovą siekiant teisingo ir taikaus perėjimo iš diktatūros į demokratiją. Tokį sprendimą spalio 10 d. Osle priėmė Norvegijos Nobelio komitetas.
Venesuelos demokratinio judėjimo lyderė Maria Corina Machado yra vienas iš ryškiausių pilietinės drąsos pavyzdžių Lotynų Amerikoje pastaruoju metu. Ji – pagrindinė, vienijanti figūra politinėje opozicijoje, kuri buvo sistemingai slopinama teisiniu persekiojimu ir įkalinimu, o rinkimai – klastojami. Venesuela iš gana demokratiškos ir klestinčios šalies transformavosi į žiaurumu garsėjančią autoritarinę valstybę, kuri dabar kenčia nuo humanitarinės ir ekonominės krizės. Smurtinis valstybės aparatas nukreiptas prieš pačios šalies piliečius. Beveik 8 milijonai žmonių paliko šalį.
Maria Corina Machado prieš daugiau nei 20 metų ėmė ginti laisvus ir sąžiningus rinkimus, sakydama: „Tai buvo balsavimo biuletenių, o ne kulkų pasirinkimas.“ Prieš 2024 m. rinkimus Maria Machado buvo opozicijos kandidatė į prezidentus, tačiau režimas užblokavo jos kandidatūrą.
Griežto Venesuelos režimo valdžios įsitvirtinimas ir gyventojų represijos nėra unikalūs reiškiniai pasaulyje. Tas pačias tendencijas matome visame pasaulyje: kontroliuojantys asmenys piktnaudžiauja teisine valstybe, nutildoma laisva žiniasklaida, kritikai įkalinami, o visuomenės stumiamos į autoritarinį valdymą ir militarizaciją.
Praėjusiais metais Maria Corina Machado buvo priversta gyventi slapstydamasi. Nepaisant rimtų grėsmių jos gyvybei, ji liko šalyje – šis pasirinkimas įkvėpė milijonus žmonių. Kai režimai užgrobia valdžią, labai svarbu pripažinti drąsius laisvės gynėjus, kurie kyla ir priešinasi. Demokratija priklauso nuo žmonių, kurie atsisako tylėti, kurie išdrįsta žengti į priekį nepaisant didelės rizikos ir kurie primena mums, kad laisvė niekada negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku, ją visada reikia ginti – žodžiais, drąsiai ir ryžtingai.
(DŽ/Vatican News)
