Tuvalu – pirmoji šalis pasaulyje, kuriai gresia išnykimas dėl klimato kaitos
Spalio 1–3 dienomis Kastel Gandolfe vyko tarptautinė konferencija, surengta paminėti popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si’“ dešimtmetį. Konferencijoje kalbėta ir apie Tuvalu, šalį, kurios teritorija gali atsidurti po vandeniu.
Konferencijoje kalbėjęs Tuvalu vidaus reikalų, klimato kaitos ir aplinkos ministras Maina Talia atkreipė dėmesį, kad Tuvalu, Ramiojo vandenyno salų valstybei, esančiai tarp Havajų ir Australijos, pirmajai pasaulyje gresia išnykimas dėl klimato kaitos. „Kas kitiems yra ateities pavojus, mums – dramatiška dabartis; mums temperatūros kilimas, viršijantis 1,5 laipsnio, reiškia skirtumą tarp gyvenimo ir mirties“, – sakė ministras.
Prieš ketvertą metų Glazge vykusios COP-26 klimato konferencijos metu vaizdo įrašu „Skęstame“ Tuvalu užsienio reikalų ministras Simonas Kofe kreipėsi į visų pasaulio šalių atstovus, kamerai filmuojant jį iki kelių jūroje – tai apokaliptinio scenarijaus iliustracija, kuri tada atrodė už šviesmečių, o dabar yra dramatiška realybė. Jo raginimas imtis veiksmų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, siekiant sumažinti visuotinį atšilimą, pakartotas vėlesnėse COP konferencijose, buvo skirtas ir visoms kitoms salų valstybėms, kurios rizikuoja nuskęsti, nuo Maldyvų iki Kiribačio. Iki 2050 m. visame pasaulyje pavojuje atsidurs daugiau nei 300 milijonų žmonių.
Tuvalu – šalyje, kurią sudaro devynios apgyvendintos salos pusiaukelėje tarp Australijos ir Havajų, gyvena apie 11 000 žmonių. Per 30 metų jūros lygis pakilo 15 centimetrų, ir šis reiškinys vis spartėja. Teritorijai, kurios vidutinis aukštis virš jūros lygio siekia vos du metrus, o aukščiausias taškas – keturis su puse metro, tai yra egzistencinė grėsmė. Salos nyksta po bangomis. Dėl šio reiškinio 2023 m. tarp Tuvalu vyriausybės ir Australijos buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią inicijuota pirmoji planuota masinė migracija, kurią sukėlė visuotinis atšilimas. Parengtas planas, pagal kurį kasmet 280 Tuvalu gyventojų bus išduodamos specialios nuolatinės vizos. Kita emigracijos kryptis – Naujoji Zelandija, kur nuo šiol iš Tuvalu kasmet gali išvykti maždaug 430 žmonių, arba beveik 4 % gyventojų. Tokiu tempu per 10 metų išvyktų 40 % gyventojų.
Tačiau Tuvalu ir jos gyventojai nenustojo kovoti už savo žemę. Tiek pagal sutartį, tiek remiant Jungtinėms Tautoms, vykdomos intervencijos siekiant ginti salas ir užtikrinti jų išlikimą kuo ilgiau, pradedant nuo salos, kurioje yra sostinė ir pagrindinė infrastruktūra, pavyzdžiui, oro uostas. Ilgalaikis prisitaikymo planas numato laipsnišką 3,6 kvadratinių kilometrų žemės ploto, saugaus nuo kylančio jūros lygio bent iki amžiaus pabaigos, sukūrimą.
(DŽ/Vatican News)
