Indijos krikščionys ragina sukurti naują „Didžiąją bendruomenės teisių chartiją“
Šviesios ateities, kurioje gerbiamos teisės ir lygios galimybės; ateities, kurioje krikščionys galėtų prisidėti prie darnios šalies plėtros, brolystės ir taikos – to prašo krikščionys Indijoje, kuri su pasididžiavimu save vadina didžiausia pasaulio demokratija. Apie šį siekį pasakoja Johnas Dayalas, žurnalistas, atstovaujantis Visos Indijos katalikų sąjungai, jau 106 metus veikiančiai 120 vyskupijų.
„Smurto ir diskriminacijos akivaizdoje, su kuriais susiduria krikščionys, reikia naujos Didžiosios laisvių chartijos, reglamentuojančios krikščionių bendruomenių teises. Tai pasiūlymas, kurį jau anksčiau buvo aptarę ir pateikę skirtingų konfesijų krikščionių bažnyčios“, – interviu Vatikano dienraščiui „L'Osservatore Romano“ sako Dayalas. Jo nuomone, dabar pats laikas įgyvendinti šią idėją, būti vieningiems ir įsipareigoti kurti Indiją, kurioje būtų gerbiama įvairovė, saugomos kiekvieno piliečio teisės ir išgydomos tokios ligos kaip neapykanta ir diskriminacija.
2025-ieji metai Indijoje buvo pažymėti aukštu smurto lygiu ir bauginimais. Kai kuriose valstijose (pavyzdžiui, Utar Pradeše, Čatisgarhe, Orisoje) prieš tikinčiuosius buvo vykdomi išpuoliai, ypač suintensyvėję per Kalėdas. Jungtinis krikščionių forumas nuo 2025 m. sausio iki lapkričio mėn. užfiksavo 706 incidentus – užpuolimus, vandalizmą, melagingus kaltinimus dėl atsivertimų, raginimų sutrukdyti Kalėdų šventimą.
Johnas Dayalas kaip pagrindines priežastis, skatinančias smurtą, įvardija kelių vyriausybės vadovų ir induistų ekstremistų grupių vartojamą neapykantos kalbą, propagandą, skatinančią krikščionis vadinti „prašalaičiais Indijoje“.
Indijos krikščionių bendruomenės, kuri sudaro 2,3 proc. Indijos visuomenės, turinčios apie pusantro milijardo gyventojų, reikalavimas yra paprastas: „Lygios teisės ir lygus orumas prieš įstatymą. Šių principų laikymasis nėra nuolaida mažumoms, o išmėginimas pačiai respublikai.“ Johnas Dayalas atkreipia dėmesį į struktūrinę problemą: religinės mažumos yra neproporcingai atstovaujamos, žemiausių kastų atstovai susiduria su ilgalaikėmis atskirties formomis, ypač nukenčia moterys.
(DŽ / SIR / L‘Osservatore Romano)
