Leonas XIV Pusiaujo Gvinėjoje susidurs su sudėtingu istoriniu palikimu
Pusiaujo Gvinėja yra vienintelė Afrikoje, kur ispanų kalba, popiežiui puikiai pažįstama, yra oficiali. Prancūzų bei portugalų kalbos taip pat yra oficialios, žinoma, kalbama ir genčių kalbomis, tarp kurių išsiskiria fangai, sudarantys bent 80 procentų visos populiacijos, po jų didžiausią grupę sudaro Bubi genties žmonės, gyvenantys daugiausia Bioko saloje. Vandenyno pakrantėse gyvena Ndowe, Kombe, Bujeba, Balengue ir Benga genčių žmonės, sudarantys apie penkis procentus populiacijos. Išsiskiria ir Anobono salos kalba – tai portugalų ir vietinių dialektų lydinys. Reikia paminėti, kad krašto miškuose gyvena įvairios pigmėjų bendruomenės, kurių nariai išgyvena medžiodami ir rinkdami gamtos gėrybes, kaip ir jų protėviai. Bendra krašto populiacija viršija 1,8 milijono asmenų. Iš jų apie 75 procentai yra pakrikštyti Katalikų Bažnyčioje, tad Pusiaujo Gvinėją galima vadinti katalikų daugumos kraštu.
Pirmasis jį aplankęs popiežius buvo Jonas Paulius II, čia atvykęs 1982 vasario viduryje. Krenta į akis tai, kad jį pasitiko prezidentas Teodoras Obiangas Nguema Mbasogo – tas pats krašto vadovas, kuris priims popiežių Leoną XIV. Šis faktas atspindi daugelio Afrikos valstybių politinę ir socialinę dinamiką vadinamuoju pokolonialiniu laikotarpiu.
Pusiaujo Gvinėjos nepriklausomybė nuo Ispanijos po neilgo pereinamojo laikotarpio paskelbta 1968 metais, kraštui vadovaujant Franciscui Macías Nguema, stipriai paveiktam marksizmo ideologijos. Deja, jis pats netrukus atsiskleidė kaip į asmenybės kultą linkęs ir itin paranojiškas – buvo viešai reiškiamos abejonės dėl jo psichinės sveikatos – diktatorius, kurio vadovaujamas režimas tapo atsakingu už dešimčių tūkstančių asmenų egzekucijas ir dingimą. Panašiai kaip ir kai kuriose kitose marksistinėse diktatūrose, daug žmonių buvo nuteisti kalėti ar mirties bausme vien todėl, kad turėjo akademinį ar kultūrinį išsilavinimą. Smarkų persekiojimą bei spaudimą patyrė ir Katalikų Bažnyčia. Diktatoriaus paranojai augant ir net jo paties šeimos nariams, kuriems buvo išdalintos svarbios pareigos valstybėje, pradėjus jaustis nesaugiai, 1979 metais buvo surengtas karinis perversmas, kuriam vadovavo diktatoriaus sūnėnas Teodoras Obiangas Nguema Mbasogo, tuo metu 37 metų amžiaus. Kai praėjus trejiems metams po šių įvykių į Pusiaujo Gvinėją atvyko Jonas Paulius II, jis, kreipdamasis į naująjį prezidentą, išreiškė viltį, kad krašte įsivyraus tikros laisvės, teisingumo, pagarbos ir kiekvieno asmens ar grupės teisių puoselėjimo bei geresnių gyvenimo sąlygų siekis, leisiantis visiems realizuoti save kaip asmenis ir kaip Dievo vaikus. Ir kad jo vizitas, kaip ir krašto Katalikų Bažnyčios įsipareigojimas, drąsins ir rems šią kryptį.
„Bažnyčia nori tarnauti žmogaus orumo reikalui visais požiūriais, neprašydama sau nieko daugiau, kaip tik teisingų laisvės, supratimo ir pagarbos sąlygų, kurios leistų jai taikiai vykdyti savo dvasinę ir humanitarinę misiją. Gerai žinomi ir skausmingi praeities įvykiai, kurių neigiamos pasekmės tebėra gerai matomos bažnytinėje ir socialinėje srityse, nesusilpnino jos ryžto toliau sėti gėrį“, – sakė Jonas Paulius II 1982 m. vasario 18-ąją, kreipdamasis į prezidentą Teodorą Obiangą Nguemą Mbasogo, kurio šeimos rankose, kaip žinia, valdžia tebėra sukaupta. Ne paslaptis, kad Pusiaujo Gvinėjos demokratijos, žmogaus teisių, socialinio teisingumo rodikliai nėra aukšti. Vis dėlto išvengta 1968–1979 metų diktatūros kruvino žiaurumo ir ekscesų, o Bažnyčia galėjo sąlygiškai laisvai veikti sau įprastose srityse – švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų socialinių paslaugų.
Galima pridurti, kad popiežius Leonas aplankys keletą Pusiaujo Gvinėjos vietovių, pirmiausia buvusią sostinę – Malabo miestą Bioko saloje. 2026 metų sausį krašto sostine paskelbta kita vieta – Taikos miestas, kuris buvo pradėtas statyti nuo pradžios tokioje vietoje, iš kurios sostinę būtų galima lengviau pasiekti visiems krašto gyventojams. Kitas motyvas – saloje esantis Malabo miestas nebeturi vietos augimui ir tolesniam vystymuisi. Iš Malabo popiežius skris į Mongomo miestą, kuris yra prie pat Gabono, kitoje krašto pusėje. Tada vėl trumpu skrydžiu persikels į Bato miestą ant vandenyno kranto. Galiausiai vėl sugrįš į Malabo miestą, iš kurio balandžio 23-iąją parvyks į Romą. (RK/ Vatican News)
