2025 m. gruodžio teroro akto prieš alavitus aukos 2025 m. gruodžio teroro akto prieš alavitus aukos  

Ataskaita apie Siriją: religijos ir įsitikinimų laisvės būklė blogėjo

JAV komisija tarptautinei religinei laisvei, rengianti metines ataskaitas apie religijos ir įsitikinimų laisvės bei teisės būklę visame pasaulyje, gegužės 14-ąją paskelbė atnaujinimą apie pirmuosius 2026 metų mėnesius Sirijoje. Tokio atnaujinimo poreikį lėmė daug pokyčių ir įvykių dabartiniame pereinamosios valdžios laikotarpyje. Komisijos išvados nėra pozityvios.

Kaip žinia, 2024 m. gruodį Sirijoje įvyko režimo pasikeitimas. Dešimtmečius šalį valdžiusios Assadų šeimos atstovas Basharas al-Assadas paspruko į Rusiją, jį pakeitė Abu Muhammadas Jolani, iki tol vadovavęs Hayat Tahrir ash Sham (HTS) grupuotei ir priėmęs Ahmado al-Sharaa vardą. Basharo al-Assado režimas per keliolika karo Sirijoje metų, norėdamas išlikti valdžios piramidėje, padarė daugybę žiaurių nusikaltimų. Tačiau Ahmado al-Sharaa biografijos faktai ne mažiau iškalbingi – jis buvo vienas iš pagrindinių Siriją ir Iraką nusiaubusios, krikščionių egzodą sukėlusios ISIS islamistinės ir teroristinės grupuotės karo vadų, už kurio sugavimą JAV siūlė 10 milijonų dolerių sumą.

Visgi palaipsniui Ahmadas al-Sharaa pradėjo įgyti nuosaikesnę reputaciją. Jo vadovaujamos grupuotės kontroliuotoje Idlibo provincijoje, esančioje Sirijos šiaurės vakaruose, buvo diegiama tam tikro laipsnio viešoji tvarka, kuri užtikrino ir krikščionių saugumą. Jų teisės buvo smarkiai ribojamos, tačiau taip pat suteikta šiek tiek erdvės: savivalė prieš juos buvo uždrausta, jie galėjo dirbti ir diskretiškai rinktis maldai. Skirtingai nuo ISIS grupuotės, kuri pateikė atsivertimo į islamą, mirties arba tariamo „apsaugos mokesčio“ – nuo jos pačios – alternatyvas. Kadangi krikščionys buvo atriboti, oficialiai arba neoficialiai, nuo visų verslų, darbo vietų, viešų pareigų ir vaidmenų, jie negalėjo sumokėti ISIS grupuotei mokesčio už jų palikimą ramybėje. Tad realios alternatyvos buvo tokios: prieš savo norą atsiversti į islamą, mirti arba, kaip pasirinko daugelis, persikelti į saugesnes zonas Sirijoje arba emigruoti – į Kurdistano autonominį regioną Irake ir toliau.

Nuvertęs Assadų režimą ir perėmęs Damasko kontrolę Ahmadas al-Sharaa pažadėjo, kad kurs „naują Siriją“, kurioje bus vietos ne vien musulmonams sunitams, bet ir religinėms mažumoms – krikščionims, šiitams, drūzams, alavitams, kad tai bus įtvirtinta naujoje krašto konstitucijoje. Tokį pažadą jis ne kartą pakartojo ir asmeniškai sutiktiems krikščionių Bažnyčių, įskaitant katalikų, vyresniesiems. Šių pažadų šviesoje buvo atšauktos ar sumažintos JAV ir kitų šalių sankcijos jo asmens atžvilgiu.

„Prezidento al-Sharaa inkliuzyvi retorika Sirijos religinių mažumų atžvilgiu neatsispindėjo realiame šių mažumų integravime į naująją valdžią“, – rašoma JAV komisijos tarptautinei religinei laisvei ataskaitos atnaujinime, kuriame konstatuojama, kad religijos laisvės būklė per pastaruosius mėnesius ženkliai pablogėjo. Pasak ataskaitos, 10 religines mažumas atstovaujančių parlamentarų yra per mažai, daug svarbiausių pareigų yra koncentruota išimtinai Hayat Tahrir ash Sham (HTS) grupuotės rankose, religinių mažumų viešasis gyvenimas varžomas.

2025 kovą ir liepą dėl religinių ir etninių motyvų, taip pat ryšių su ankstesniu režimu nužudyta per 1400 alavitų ir 1200 drūzų, už tai atsakingos dabartinei valdžiai lojalios grupės. Valdžia pradėjo tyrimą, bet jis vykdomas vangiai, vengiama liesti grupuočių vadus. Per pirmus keturis 2026 metų mėnesius įvykdytos 77 žmogžudystės, kurios aiškiai nukreiptos prieš religinių mažumų narius. Ne kartą išpuolius įvykdė neatpažinti asmenys ant motociklų, prisiartinę prie alavitų, drūzų, krikščionių bendruomenių narių – savo reikalais kažkur ėjusių ėjusių civilių – ir į juos paleidę šūvius, po to pasprukę. Daugiausia tokių atakų surengta Homso provincijoje.

Pasak ataskaitos, 2025 m. ir 2026 pradžioje dokumentuoti per 130 moterų pagrobimai. Taikinyje ypač alavitų mažuma – iš pagrobtųjų per 80 moterų priklausė būtent jai. Ir šie atvejai tiriami nenoriai. Tęsiasi vandalizmo aktai prieš alavitų ir drūzų šventyklas, krikščionių bažnyčias, religinių mažumų narių kapus. Keletą kartų valdžia įsikišo, nubaudė ar perspėjo atsakinguosius. 

Kita didelė didelė problema – vis tebegyvuojančių ISIS ir panašių islamistų džihadistų grupuočių teroristinė veikla, pasiekianti ir Damaską: antai 2025 birželio teroro akte Mar Elias bažnyčioje žuvo 25 graikų ortodoksai. 2026 gegužės 1-ąją, įmetus granatą į automobilį, viename Damasko kvartale nužudytas žinomas šiitų dvasininkas, už tai atsakomybę prisiėmė viena ISIS grupė.

„Sirijoje tebėra paplitę prieš religines mažumas nukreipti nusikaltimai, įskaitant savavališkas egzekucijas, seksualinius užpuolimus, pagrobimus ir religinių vietų niokojimą. Laikinoji vyriausybė nesugeba pareikalauti atsakomybės už nusikaltimus prieš religines mažumas ir apsaugoti visų Sirijos gyventojų religijos bei įsitikinimų laisvę“, – reziumuoja JAV komisija tarptautinei religinei laisvei. (RK / Vatican News)

2026 gegužės 19, 10:58