JT perspėjimas dėl rohinjų: trūksta finansavimo humanitarinei paramai

Įvairios žmogaus teisių organizacijos skelbia, kad trūksta maždaug 610 mln. dolerių finansavimo, reikalingo užtikrinti būtiniausią pagalbą perkeltiesiems gyventojams. Dėl to kyla pavojus, kad viena rimčiausių pasaulyje humanitarinių krizių taps dar didesne katastrofa. Didžiulėse Koks Bazaro stovyklose pietryčių Bangladeše daugiau nei milijonas rohinjų gyvena ekstremaliomis sąlygomis, jie yra beveik visiškai priklausomi nuo tarptautinės pagalbos. Ištisos šeimos gyvena perpildytose laikinose pastogėse, pastatytose iš bambuko ir plastiko lakštų, kur sąlygas dar labiau apsunkina smarkūs musonai, gaisrai, epidemijos, plačiai paplitęs nusikalstamumas.

Humanitarinės agentūros perspėja, kad laipsniškas tarptautinio finansavimo mažėjimas gali turėti pražūtingų pasekmių: didėja vaikų nepakankama mityba, plinta ligos, žlunga sveikatos priežiūros paslaugos, didėja prekyba žmonėmis.

Krizės ištakos slypi žiauriame kariniame puolime ir smurtinėse represijose, kurios prasidėjo 2017 m. Rachinų valstijoje, kai rohinjų musulmonų mažuma buvo priversta bėgti iš Mianmaro.  Dešimtys tūkstančių žmonių buvo nužudyti arba dingo be žinios vykdant represijas,  daugiau nei 700 000 rohinjų buvo priversti per kelias savaites pabėgti. Pasak daugelio žmogaus teisių organizacijų, rohinjai patiria didelio masto persekiojimą, kurį daugelis tarptautinių stebėtojų vadina „potencialiu“ genocidu.

Šiandien Bangladešas priima daugumą pabėgėlių, tačiau turimų išteklių nebepakanka krizei suvaldyti, kuri tęsiasi jau daugelį metų be konkretaus politinio sprendimo.  Repatriacijos bandymai žlugo, vidinis konfliktas Mianmare toliau eskaluojasi, o tarptautinis dėmesys pamažu mažėja. Humanitarinės agentūros perspėja, kad rohinjų palikimas likimo valiai turėtų pražūtingų pasekmių, kurstydamas nevilties spiralę tarp žmonių, kurie jau prarado namus, saugumą, teises ir ateitį.

(DŽ / Vatican News)