Popiežius pasveikino 600 metų sukaktį mininčią vienuolių bendruomenę
Laiške popiežius primena šios bendruomenės, gyvenančios Romos senamiesčio vienuolyne, istoriją: šv. Pranciška Romietė, nugyvenusi pavyzdingą gyvenimą kaip žmona ir motina, 1425 m. rugpjūčio 15 d. kartu su devyniomis savo pirmosiomis bendražygėmis davė įžadus, pašvęsdamos save Dievui ir atsidėdamos nuolankiai tarnystei tiems, kuriuos slėgė to meto vargai. Per šešis šimtmečius ši vienuolių šeima, įkvėpta didžiojo Vakarų vienuolystės tėvo šv. Benedikto regulos, buvo artimo meilės darbų mokykla, dvasingumo šaltinis ir pasiaukojimo Kristui bei Bažnyčiai idealo įkūnytoja.
Popiežius rašo, kad šios svarbios metinės jam suteikia džiugią progą vienytis maldoje su seserimis oblatėmis ir visais, kurie kartu su seserimis dėkoja Dievui už šešis šimtmečius trunkantį maldos ir tarnystės liudijimą. Šv. Pranciška Romietė, taip mylima tikinčiųjų, ir toliau yra švyturys, šviečiantis mūsų laikų žmonėms, įžiebiantis jų širdyse Kristaus meilės ugnį. Pasak popiežiaus, mūsų visuomenei labai reikia tokių moterų, kaip ji, užsidegusių dėl Evangelijos.
Toliau popiežius savo laiške mini tris ir mums aktualius Pranciškos Romietės šventumo aspektus. Pirmasis – tai uolumas, su kuriuo ji stengėsi nešti žmonėms Kristų, skatinti jo artumo troškimą. Antrasis – tai jos uoli malda ir Dievo Žodžio meditavimas. Trečioji dorybė – tai malda už krikščionių vienybę.
Leonas XIV rašo, kad seserų Šv. Pranciškos Romietės oblačių vienuolyno buvimas Romos mieste ir šiandien jame gyvenančių seserų malda bei liudijimas yra bendruomenės steigėjos pradėtų darbų tąsa. Per šimtmečius daugybė tikinčiųjų lankė šį vienuolyną – meno ir dvasingumo vertybėmis turtingą vietą, kad pasisemtų vidinės ramybės ir pajustų Dievo meilę. Šiandien mūsų skubančiai ir materialinių dalykų besivaikančiai visuomenei labai reikia tokių oazių. Popiežius ragina seseris ir toliau uoliai gyventi pagal savo charizmą, pasitikėti Šventosios Dvasios pagalba, kuri, nepaisant šiandienos iššūkių, jas stiprins ir padės tęsti misiją Bažnyčios labui.
Laiške cituojama ir šv. Pranciškos Romietės pamėgta malda: „Tu laikei mano dešinę savojoje rankoje, vedei mane savo valios keliu ir priėmei mane į savo šlovę“. Popiežius linki seserims ir toliau gyventi tokia pasitikėjimo Dievo apvaizda dvasia ir meldžia garbingą sukaktį mininčioms seserims Į dangų Paimtosios Mergelės Marijos ir vienuolijos šventųjų globėjų užtarimo bei suteikia savo apaštališkąjį palaiminimą, prašydamas, kad ir seserys melstųsi už jį. (jm / Vatican News)
