Leonas XIV: „Liudvikas ir Zelija Martenai, pora, kuri liudija neapsakomą laimę“
„Džiaugiuosi galėdamas mintimis ir maldomis prisijungti prie jūsų, taip pat prie visų dvasininkų ir tikinčiųjų, švenčiančių 10-ąsias Liudviko ir Zelijos Martenų kanonizacijos metines toje pačioje vietoje, kur jie buvo pašventinti savo santuokiniame gyvenime“, – rašė Leonas XIV šiomis dienomis Alansone susirinkusiems tikintiesiems, dvasininkams ir ganytojams. Spalio 18–19 dienos, praėjus lygiai dešimčiai metų nuo 2015 spalio 18 d. popiežiaus Pranciškaus vadovautų kanonizacijos apeigų Šv. Petro aikštėje, buvo metų programos, skirtos šventajai porai, viršūnė.
Pasak Leono, pirmajai porai, kanonizuotai kaip tokiai, skirti minėjimai yra svarbūs, nes pabrėžia santuoką kaip šventumo kelią, kaip vieną iš aukščiausių ir kilniausių pašaukimų. Jis citavo 2008 m. beatifikacijos homilijos žodžius, jog Liudvikas ir Zelija suprato, kad galima tapti šventesniais ne „nepaisant santuokos“, o būtent joje ir per ją.
„Todėl šventoji pora iš Alansono yra šviesus ir įkvepiantis pavyzdys dosnioms sieloms, kurios pasirinko šį kelią arba ketina jį pasirinkti, nuoširdžiai trokšdamos gyventi gražų ir gerą gyvenimą Viešpaties akivaizdoje, tiek džiaugsmo, tiek išmėginimų metu“, – pažymi popiežius Leonas, linkėdamas, kad Martenų, kaip sutuoktinių ir tėvų, gyvenimas taptų plačiau žinomas ir kad šeimos, tokios brangios Dievo širdžiai, bet kartais trapios ir išmėginamos, visomis aplinkybėmis galėtų prašyti jų užtarimo ir gauti būtinų malonių.
Liudvikas ir Zelija neugdė savo vaikų šventumui atsitolindami nuo pasaulio, priešingai, tai darė išpildydami visas kasdienio gyvenimo pareigas, priklausydami tai didžiulei, kaip sakydavo Pranciškus, „nežinomų šventųjų už gretimų durų“ miniai. Alansoną lankantys piligrimai ir dabar gali pajusti, koks kasdieniškas ir konkretus buvo Martenų poros gyvenimas savo mieste ir savo parapijoje, dirbant pagal savo profesijas, rūpinantis vaikais, darant labdaringus darbus. Antra vertus, nereikia apsigauti – šis iš pažiūros įprastas gyvenimas buvo ypatingai persmelktas Dievo buvimo. „Dievui tarnauti reikia pirmiausia“ – tai principas, pagrindęs visą jų gyvenimą.
„Štai poros pavyzdys, kurį Šventoji Bažnyčia pateikia jauniems žmonėms, norintiems – galbūt su abejonėmis – leistis į tokį gražų nuotykį: ištikimybės ir dėmesio vienas kitam pavyzdys, taip pat uolumo ir ištvermės tikėjime, krikščioniško vaikų auklėjimo, dosnaus labdaringumo ir socialinio teisingumo, pasitikėjimo išmėginimų metu pavyzdys“, – rašo Leonas. Bet ypač, anot jo, ši pavyzdinė pora liudija apie neapsakomą laimę ir gilų džiaugsmą, kurį Dievas suteikia čia, žemėje, ir amžinybėje tiems, kurie pasirenka ištikimybės ir vaisingumo kelią. Šiais neramiais ir painiais laikais, kai jauniems žmonėms pateikiama tiek daug anti-sąjungų pavyzdžių – dažnai trumpalaikių, individualistinių ir savanaudiškų santykių, subrandinančių karčius ir nuviliančius vaisius – Kūrėjo norėta šeima gali atrodyti pasenusi ir nuobodi.
Liudvikas ir Zelija Martenai liudija, kad taip nėra: jie buvo laimingi – giliai laimingi! – dovanodami gyvybę, skleisdami ir perduodami tikėjimą, matydami, kaip jų dukros auga ir skleidžiasi Viešpaties akivaizdoje.
Kokia laimė susirinkti sekmadienį po Mišių prie stalo, kur Jėzus yra pagrindinis svečias, ir dalytis kiekvieno džiaugsmais, skausmais, planais ir viltimis! Kokį džiaugsmą teikia bendros maldos akimirkos, šventės, svarbūs įvykiai šeimoje. kokia paguoda yra būti kartu, suvienytiems ir su Kristaus Kryžiumi, išmėginimų metu. Kokią viltį teikia tikėjimas, kad vieną dieną susitiksime dangaus šlovėje!
„Brangios poros, kviečiu jus drąsiai eiti toliau kartais sunkiu ir varginančiu, bet šviesiu keliu, kurį pasirinkote. Visų pirma, Jėzų iškelkite į savo šeimų, veiklos ir pasirinkimų centrą. Leiskite savo vaikams atrasti jo begalinę meilę ir švelnumą, stenkitės, kad jie jį mylėtų taip, kaip jis yra vertas: tai yra didžioji pamoka, kurią mums šiandien duoda Liudvikas ir Zelija ir kurios Bažnyčiai bei pasauliui labai reikia“, – rašo popiežius, klausdamas, kaip šv. Teresėlė būtų galėjusi taip mylėti Jėzų ir Mariją ir palikti mums tokį gražų mokymą, jei to nebūtų išmokusi nuo mažens iš savo šventų tėvų?
„Brangios šeimos, patikiu jus visas Liudviko ir Zelijos Martenų bei Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Šv. Veido Teresės globai“, – rašo popiežius sveikinime, pasirašytame spalio 1-ąją, kai liturginiame kalendoriuje minima šv. Teresėlė iš Lizjė. Galima pridurti, kad gegužės mėnesį sukako lygiai šimtas metų nuo jos kanonizacijos (1925–2025). (RK / Vatican News)
