Leonas XIV pradėjo popiežiškųjų universitetų akademinius metus

Deklaraciją apie krikščioniškąjį ugdymą 1965 m. spalio 28 d. paskelbė popiežius šv. Paulius VI. Leono XIV pirmadienį pasirašyto apaštališkojo laiško itališkas pavadinimas lietuviškai: „Nubraižyti naujus vilties žemėlapius“. 

Romos vyskupas Leonas Mišių homilijoje reiškė viltį, kad bažnytinių aukštųjų mokyklų studentai, dėstytojai ir tyrinėtojai bus apdovanoti visumos vizijos malone – visumos žvilgsnio, aprėpiančio visą panoramą ir tai, kas glūdi už jos.

Apie tokią malonę užsiminta ir Šv. Mišių Evangelijos skaitinyje apie moterį, kuri daugybę metų gyveno susikūprinusi, negalėdama išsitiesti, ir kurią pagydė Jėzus. Mat yra pavojus visuomet likti susirietusiais, įkalintais į save sukaupto žvilgsnio. Gyvenime daug dalykų, svarbių dalykų, kurių negalime duoti sau, bet gauname iš kitų – jie juos mums suteikia ir mes juos priimame iš mokytojų per susitikimus, per patirtis. Tai malonės patirtys, nes išgydo mūsų „susikūprinimą“. Išgydyti galime žvelgti į gyvenimą plačiau, pamatyti kitus dalykus, žvelgti nauju žvilgsniu. Tai įvyksta ypač tada, kai savo gyvenime susitinkame su Kristumi: atsiveriame tiesai, kuri gali pakeistų mūsų gyvenimus, nukreipti dėmesį nuo mūsų pačių, leidžia išsitiesti.

Studijuojantieji, tęsė Leonas, praplečia savo horizontus ir perspektyvas, kad galėtų pakelti žvilgsnius iš „apačios“ į „viršų“ – link Dievo, link kitų ir link gyvenimo slėpinio. Tai kiekvieno studento ir mokslininko malonė: malonė plataus žvilgsnio, gebančio žvelgti tolyn, nesupaprastinančio klausimų, nebijančio klausti, įveikiančio intelektinį tingumą ir dvasinį sąstingį.

Prisiminkime, ragino popiežius, kad dvasingumui reikia tokio žvilgsnio, prie kurio ypatingu būdu prisideda teologija, filosofija ir kitos disciplinos. Šiandien tapome be galo didelės tikrovės detalių ekspertais, tačiau nesugebame vėl sukurti visumos žvilgsnio, vizijos, kuri aprėptų visumą per didesnę ir gilesnę dalykų reikšmę. Tuo metu krikščioniškoji patirtis siekia išmokyti žvelgi į gyvenimą ir į tikrovę vieningu žvilgsniu, galinčiu apimti viską ir atmesti dalinę logiką.

Popiežius Leonas kvietė tęsti tokių šventųjų kaip Augustinas ir Tomas Akvinietis, Teresė Avilietė ir Edita Stein intelektualinį darbą ir tiesos ieškojimą jų neatskiriant nuo gyvenimo. Svarbu plėtoti šią vienybę, kad visų pakopų akademinė veikla liktų ne abstrakčiomis intelekto pratybomis, o taptų tikrove, galinčia perkeisti gyvenimą, pagilinti mūsų santykį su Kristumi, leistų geriau suprasti Bažnyčios slėpinį ir mus padarytų drąsiais Evangelijos liudytojas visuomenėje.

Tiesos ir prasmės alkio pasotinimas yra būtinas uždavinys, nes be tikros tiesos ir prasmės galima įžengti į tuštumą ir net mirtį. Mes nesame atsitiktinai į pasaulį išmesti kūriniai, o priklausome Kažkam, kas mus myli ir mūsų gyvenimui suteikė meilės planą. (SAK / Vatican News)