Popiežiaus vizitas Italijos prezidentūroje
Kreipdamasis į prezidentą popiežius sakė, kad savo vizitu jis visų pirma nori pabrėžti stiprų ryšį, kuris jį, kaip Romos vyskupą ir Italijos primą, sieja su italų tauta. Nuoširdžia draugyste ir veiksmingu bendradarbiavimu grindžiami geri Italijos ir Šventojo Sosto santykiai – tai, popiežiaus žodžiais, laiminga sąjunga, kurios šaknys glūdi šio pusiasalio istorijoje ir ilgametėje šalies religinėje bei kultūrinėje tradicijoje.
Leonas XIV užsiminė, kad po kelerių metų bus minima šimto metų sukaktis nuo Laterano sutarčių, kurių pasirašymu buvo išspręsti nesusipratimai, kilę po Italijos suvienijimo, ir sukurta dabartinė Vatikano valstybė bei apibrėžti jos santykiai su Italija. Popiežiaus kalboje taip pat paminėtas 1984 m. pasirašytas konkordatas dėl Bažnyčios Italijoje teisinės padėties. Pasak popiežiaus, tai sukūrė labai palankias sąlygas, kad Katalikų Bažnyčia ir Italijos valstybė, viena nuo kitos atskiros, bendradarbiautų bendram labui, tarnaudamos žmogui, kurio neliečiamas orumas visada turi būti prioritetas priimant sprendimus ir visais lygmenimis veikiant socialinės plėtros srityje, ypač siekiant apsaugoti silpniausiuosius.
Popiežius šia proga taip pat padėkojo Italijai už gražų svetingumo ir sklandžios organizacijos pavyzdį, kurį šalis rodo Jubiliejaus metų piligrimams.
Gyvename laikais, kai, nors yra daug vilties ženklų, matome ir daug kančių, kurios žeidžia žmoniją visame pasaulyje ir reikalauja skubių, o kartu ir toliaregiškų atsakymų, tęsė Italijos prezidentūroje sakytą kalbą popiežius ir pabrėžė, kad svarbiausias dalykas, kurio šiandien reikia siekti, yra taika. Mūsų planetą niokoja daugybė karų. Žiūrėdami vaizdus, skaitydami žinias, klausydamiesi balsų, susitikdami su nukentėjusiais žmonėmis turime vis iš naujo atsiminti pranašiškus pastarojo šimtmečio popiežių žodžius. Leonas XIV paminėjo pasaulio neišgirstą Benedikto XV balsą per Pirmąjį pasaulinį karą ir Pijaus XII įspėjimą prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią, taip pat popiežiaus šv. Jono XXIII encikliką Pacem in Terris. „Šiandien ir aš kartoju nuoširdų raginimą toliau siekti, kad visame pasaulyje būtų atkurta taika ir kad vis labiau būtų puoselėjami bei skatinami teisingumas, lygybė ir tautų bendradarbiavimas“, – kalbėjo Leonas XIV. Jis šia proga taip pat padėkojo Italijos vyriausybei už įsipareigojimą padėti spręsti karų ir skurdo pasaulyje sukeliamas problemas.
Toliau savo kalboje popiežius atkreipė dėmesį, kad ateinančiais metais Italijoje bus minima svarbi sukaktis – 800 metų nuo šv. Pranciškaus Asyžiečio, Italijos globėjo, mirties. Tai suteikia progą pabrėžti vieną labai svarbų šv. Pranciškaus dvasinio palikimo aspektą – pareigą rūpintis mūsų bendrais namais. Šv. Pranciškus mus mokė garbinti Kūrėją, gerbiant visas jo sutvertas būtybes.
Kalbėdamas apie Italijos visuomenės gyvenimą popiežius paminėjo pastaraisiais dešimtmečiais visoje Europoje labai sumažėjusį gimstamumą, kuris reikalauja pastangų skatinti įvairiais lygmenimis paramą šeimai, priimti jai palankius sprendimus, skatinti jos vertybes, ginti jos poreikius ir teises.
Leonas XIV išreiškė padėką Italijai už pagalbą, kurią ši šalis dosniai teikia migrantams, ir už jos pastangas kovojant su prekyba žmonėmis. Šiuo atžvilgiu kelia nerimą pastaruoju metu pastebima tam tikra tendencija nepakankamai vertinti per šimtmečius susiformavusius modelius ir vertybes, kurie žymi mūsų kultūrinę tapatybę. Kartais netgi mėginama paneigti jų istorinę ir žmogiškąją reikšmę. „Negalima niekinti to, ką mums perdavė mūsų protėviai, – sakė popiežius. – Negalime sutikti, kad mus žavėtų masiniai ir nepastovūs modeliai, kurie skatina tik tariamą laisvę, o vėliau paverčia žmones priklausomais nuo mados ar prekybos strategijų.“
Baigdamas savo kalbą Leonas XIV linkėjo sėkmės Italijai ir visiems jos gyventojams. „Italija yra šalis, turinti nepaprastai daug turtų, kurie dažnai yra kuklūs ir pasislėpę, todėl juos reikia iš naujo atrasti ir iškelti.“ (jm / Vatican News)
