Popiežius: nė vienas senas žmogus tenesijaučia nereikalingas
Konferenciją, vykstančią Romoje spalio 2–4 dienomis, surengė Šventojo Sosto pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterija.
Kreipdamasis į penktadienio ryto audiencijos dalyvius Leonas XIV visų pirma atkreipė dėmesį, kad konferencijos tema – pranašo Joelio žodžiai „Seni žmonės sapnuos sapnus“ (Jl 3, 1) – buvo labai brangi popiežiui Pranciškui, dažnai kalbėjusiam apie būtinybę sudaryti sąjungą tarp jaunimo ir pagyvenusių žmonių. Ilgą amžių nugyvenusių žmonių svajonės gali praturtinti jaunus žmones, tik pradedančius didįjį gyvenimo nuotykį.
Deja, sakė popiežius, mūsų laikais skirtingų kartų santykiuose matome daug nesusikalbėjimo ir prieštaravimų. Vyresnio amžiaus žmonėms priekaištaujama, kad jie neužleidžia vietos jauniems darbo rinkoje arba kad seni žmonės sunaudoja per daug ekonominių ir socialinių išteklių kitų kartų sąskaita, tarsi ilgaamžiškumas būtų kaltė. Tačiau iš tikrųjų pagyvenę žmonės yra palaima, dovana, kurią reikia priimti. Gyvenimo trukmės pailgėjimas tikrai yra teigiamas reiškinys. Jis turėtų būti laikomas vienu iš mūsų laikų vilties ženklų. Žinoma, ilgesnė žmonių gyvenimo trukmė yra ir iššūkis: didėjantis pagyvenusių žmonių skaičius yra naujas istorinis reiškinys, kuris reikalauja iš mūsų įžvalgumo ir išminties.
Pasak popiežiaus, visų nesusipratimų priežastis yra šiandien vyraujanti mąstysena, linkusi vertinti egzistenciją pagal tai, ar ji duoda naudos, ar suteikia galios ir autoriteto, pamirštant, kad žmogus visada yra ribotas ir kad jam visada reikia kito žmogaus artumo. Šią tiesą mums ypač primena seno žmogaus pažeidžiamumas, todėl jo nenorima matyti arba mėginama jį slėpti. Tačiau iš tiesų senėjimas yra dalis gyvenimo stebuklo, kuriuo visi esame apdovanoti. Seni žmonės mus moko, kad išsigelbėsime ne įsikibę savipakankamumo iliuzijos, bet nuolankiai pripažindami savo poreikius.
Toliau savo kalboje popiežius perėjo prie pagyvenusių žmonių sielovados temos. Šioje srityje susiduriame su įvairiomis situacijomis: kai kurie žmonės tik sulaukę garbaus amžiaus pirmą kartą susipažįsta su tikėjimu; kiti jaunystėje buvo artimi Dievui ir Bažnyčiai, bet vėliau nuo jų nutolo; dar kiti visą laiką buvo ištikimi krikščionys. Tačiau visiems vyresnio amžiaus žmonėms skirta sielovada turi būti evangelizacinė ir misionieriška, nes Bažnyčia visada yra pašaukta skelbti Išganytoją Jėzų Kristų kiekvienam vyrui ir moteriai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar gyvenimo etapo.
Popiežius prašė ypatingą dėmesį skirti toms situacijoms, kur vyresnio amžiaus žmonės yra vieniši ir atstumti. Reikia jiems nešti džiaugsmingą žinią apie Viešpaties švelnumą, padėti jiems nugalėti vienatvės tamsą, kuri yra didžiausias vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo priešas. Nė vienas tenebūna paliktas, pabrėžė popiežius. Nė vienas tenesijaučia nereikalingas. Popiežius prašė ir vyresnio amžiaus žmones įtraukti į pastoracinę veiklą, kad jie, remdamiesi savo išmintimi ir patirtimi, skelbtų viltį jaunesniesiems. (jm / Vatican News)
