Leono XIV apaštališkasis laiškas „In unitate fidei“
Nikėjos susirinkimas vyko sudėtingai laikais, ne mažiau audringais negu mūsų gyvenamas metas, rašo popiežius ir dalį savo dokumento skiria istoriniam Nikėjos susirinkimo kontekstui. Susirinkimas buvo sušauktas 325 m., kai dar nebuvo užgijusios krikščionių persekiojimų žaizdos. Išorės grėsmėms praėjus, Bažnyčioje ėmė kilti ginčai ir vidiniai nesutarimai. Viena didžiausių religinių kontroversijų buvo susijusi su Arijaus, presbiterio iš Egipto Aleksandrijos, mokymu, kad Jėzus nesąs Dievo Sūnus. Ginčui stiprėjant, imperatorius Konstantinas suprato, kad, kartu su grėsme Bažnyčios vienybei, kyla grėsmė ir imperijos vienybei. Tad jo iniciatyva vyskupai buvo sukviesti į visuotinį susirinkimą Nikėjoje, kad būtų atkurta vienybė. Dalyvavo 318 vyskupų, o susirinkimui pirmininkavo pats imperatorius.
Ištikimi Šventajam Raštui ir apaštalų tradicijai, vyskupai iškilmingai išpažino tikėjimą į Dievą, kuris per savo Sūnų Jėzų Kristų atpirko pasaulį. Kiek vėliau, per 381 m. Konstantinopolyje vykusį susirinkimą, buvo suformuluotas tikėjimo straipsnis apie Šventąją Dvasią. Per 451 m. vykusį Chalkedono susirinkimą Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimas paskelbtas visiems privalomu. XVI amžiuje jį išsaugojo ir iš Reformacijos kilusios bažnytinės bendruomenės. Taip Nikėjos-Konstantinopolio išpažinimas tapo visų krikščioniškų tradicijų bendru tikėjimo išpažinimu.
Toliau savo laiške popiežius rašo, kad šiandien, deja, daugeliui žmonių šis tikėjimo išpažinimas, kaip ir Dievo klausimas gyvenime, beveik nebeturi reikšmės. Vatikano II susirinkimas pripažino, kad dėl šios situacijos bent iš dalies yra atsakingi ir patys krikščionys, nebranginę tikėjimo ir savo veiksmais išdavę Evangeliją, kovoję, žudę, persekioję ir diskriminavę kitus Dievo vardu. Todėl šiandien, rašo popiežius, Nikėjos tikėjimo išpažinimas mus ragina išsitirti sąžinę, kelti sau klausimą, ką mums reiškia Dievas ir kaip liudijame tikėjimą į jį. Nikėjos tikėjimo išpažinimas ragina mus visada atsiminti, kad Jėzus Kristus yra Viešpats, gyvojo Dievo Sūnus.
Be abejo, rašo Leonas XIV, sekimo Jėzumi Kristumi kelias nėra platus ir patogus, tačiau šis kelias, nors dažnai reikalaujantis pastangų ar net skausmingas, visada veda į gyvenimą ir išganymą.
Nikėjos susirinkimo 1700 metų sukakties minėjimas – tai pirmiausia raginimas visiems krikščionims atkurti vienybę. Privalome pamiršti teologines diskusijas, kurios jau prarado prasmę, ir visi kartu melsti Šventąją Dvasią, kad ji suburtų visus į tikėjimo ir meilės vienybę, rašo popiežius Leonas XIV. (jm / Vatican News)
