Leonas XIV seminaristams: gyvenimą aukokite taip, kaip Kristus ant Kryžiaus
Prisiminęs, kad jis pats yra dėstęs šioje būsimus kunigus rengiančioje Peru Bažnyčios akademinėje institucijoje ir patikinęs, kad visi seminaristai turi vietą jo – Petro įpėdinio – širdyje, popiežius plačiai aptarė įvairius kunigiško pašaukimo ir kandidatų pasirengimo kunigystei aspektus, nuo mokslo iki maldos būtinumo, šventimų reikšmės ir gyvenimo seminarijoje tikslo, intelektualinio darbo ir pastoracinės tarnystės, dvasinės tėvystės ir celibato bei daugelio kitų.
Žinioje, kurią pasirašė savo globėjo šv. Roberto Belarmino liturginės šventės dieną, popiežius kvietė semtis iš šventųjų kunigų ir vyskupų mokymo ir pavyzdžio. Paminėjęs garsųjį Čilės sielovadininką, Bažnyčios socialinės doktrinos apaštalą ir šventąjį Albertą Hurtadą SJ, kurį kanonizavo popiežius Benediktas XVI, Leonas XIV patikino, kad į seminaristo klausimą, kokią teologijos mokslų specializaciją rinktis, šventasis pasakęs: „Jėzaus Kristaus specializaciją!“. Anot popiežiaus Leono, intelektualinis darbas, ypač teologinis, yra misijai būtina meilės ir tarnystės išraiška. Tie, kurie rengiasi kunigystei, skiria laiko akademiniams užsiėmimams ne vien dėl erudicijos, bet ir iš ištikimybės savo pašaukimui.
Popiežius laiške akcentavo centrinį maldos vaidmenį kunigo ir seminaristo gyvenime. Negali kalbėti apie Dievą, kas mažai kalbasi su Dievu. Pamaldumas be doktrinos virsta sentimentalumu, o doktrina be maldos tampa nevaisinga, patikino popiežius pastebėjęs, kad pirmoji kunigo misija yra nekintanti: būti su Viešpačiu. Gyvenimas kunigų seminarijoje yra vidinio išsigryninimo kelias. Seminaristas turi leistis Dvasios formuojamas. Svarbu ne įšventinimas, o tapimas autentiškais kunigais. Formacija veda iki altoriaus – vietos, kur atsiskleidžia kunigiška tapatybė ir kunigas išmoksta aukoti savo gyvenimą taip, kaip Kristus ant Kryžiaus.
Dvasinė tėvystė, pasak popiežiaus, išreiškiama per celibatą, paklusnumą, neturtą ir gailestingumą. Šios savybės leidžia žiūrėti į kunigą kaip į tikrą tėvą, gebantį tvirtai ir su meile vesti savo dvasinius vaikus pas Kristų. Nėra nei pusėtinos tėvystės, nei pusėtinos kunigystės, pažymėjo Leonas seminaristams užtikrindamas, kad kelyje į kunigystę jie niekada nėra vieni: „Dievas, šventieji ir visa Bažnyčia eina su jumis, ypač vyskupas ir ugdytojai, kurie padeda augti. Kiekvieną dieną priimkite kaip neprilygstamą lobį!“, – ragino popiežius, seminaristams priminęs garsų Truchiljo arkivyskupijos šventąjį Toribijų de Mogrovejo, kuris mėgdavo sakyti: „Laikas ne mūsų – jis labai trumpas ir turėsime atsakyti Dievui už tai, kaip jį panaudojome“. (SAK / Vatican News)
