Leonas XIV: „Kinas – ne tik judantys vaizdai. Jis įkūnija vilties judėjimą“
„Su džiaugsmu sveikinu jus, brangūs bičiuliai, ir su dėkingumu pabrėžiu tai, ką kinas reiškia – tai yra populiarus menas pačia kilniausia prasme, gimęs visiems ir kalbantis visiems, – sakė popiežius. – Kinas sugeba sujungti tai, kas atrodo tik pramoga, su pasakojimu apie žmogaus vidinę kelionę. Viena iš vertingiausių kino savybių yra būtent ta, kad jis padeda žiūrovui sugrįžti į save, naujomis akimis pažvelgti į savo patirties sudėtingumą, pamatyti pasaulį taip, lyg tai būtų pirmasis kartas, ir šioje patirtyje atrasti dalį mūsų gyvenimui taip reikalingos vilties. Kinas – tai ne tik judantys vaizdai. Jis įkūnija vilties judėjimą.“
Kalboje kino žmonėms popiežius pasidalijo su jais savo nerimu dėl kino krizės. Kino teatrai nyksta iš mūsų miestų rajonų. Popiežius prašė kino pasaulio žmones ir už kiną atsakinguosius nepasiduoti ir bendradarbiauti, siekiant išlaikyti šios meno rūšies socialinę ir kultūrinę vertę. Šiandien visur įsivyraujanti algoritmų logika linkusi iškelti tai, kas patraukia žmonių dėmesį ir duoda pelną, tačiau menas atveria platesnes galimybes. „Ne viskas turi įvykti akimirksniu! Ginkite lėtumą, kai to reikia, tylą, kai ji kalba, skirtumus, kai jie kelia iššūkius. Grožis nėra tik pramoga. Autentiškas kinas ne tik teikia malonumą, bet ir kelia klausimus. Jis pavadina vardu tai, kas slypi mūsų viduje. Jis kartais sugraudina, sužadina ašaras, apie kurias net nežinojome, kad jas turėjome išlieti.“
Popiežius priminė, kad šis jo susitikimas su kino žmonėmis surengtas Bažnyčios švenčiamo Vilties jubiliejaus metais. „Kelias, kuriuo jūs einate, skaičiuojamas ne kilometrais, bet vaizdais, žodžiais, jausmais, atsiminimais ir troškimais. Tai piligrimystė į žmogaus patirties paslaptis“, – sakė popiežius pabrėždamas, kad dabartiniams laikams labai reikia vilties, grožio ir tiesos liudytojų. „Jūs savo menine kūryba galite būti tokiais liudytojais. Smurtas, skurdas, tremtis, vienatvė, priklausomybės, pamiršti karai – tai žaizdos, kurias reikia matyti ir apie kurias reikia kalbėti. Kinas neišnaudoja skausmo: jis jį tiria; palydi kenčiančius žmones. Menas turi ne bėgti nuo žmogaus pažeidžiamumo, bet jį pastebėti, prie jo sustoti.“
Galiausiai popiežius paminėjo kino bendruomeniškumo aspektą. Filmo sukūrimas yra bendruomeninis veiksmas, kolektyvinis kūrinys: visi pripažįsta ir vertina režisieriaus meistriškumą bei aktorių genialumą, tačiau kūrinys būtų neįmanomas be šimtų kitų profesionalų indėlio. Šiais laikais, kai aplink save matome tiek daug egocentrizmo ir susipriešinimo, kino kūrimo procesas rodo, kad geram filmui sukurti reikia įvairių talentų darnos. „Tegul kinas visada išlieka susitikimo vieta, namais tiems, kas ieško prasmės ir taikaus kalbėjimo būdo.“ (jm / Vatican News)
