Per Ugdymo jubiliejaus iškilmes šv. J. H. Newmanas paskelbtas Bažnyčios mokytoju
Paskelbimo liturginės apeigos buvo įterptos į Mišių pirmąją dalį, tarp „Kyrie“ ir „Gloria“. Perskaičius Newmano biografiją ir pristačius jo teologinį indėlį, Šventasis Tėvas iškilmingai perskaitė formulės žodžius, jog, išklausęs daug vyskupų ir tikinčiųjų, Šventųjų skelbimo dikasterijos nuomonę, gerai apmąstęs ir tvirtai įsitikinęs, su apaštaliniu autoritetu skelbia šventąjį visos Bažnyčios mokytoju.
Nos, vota plurimorum Fratrum in Episcopatu multorumque christifidelium totius orbis explentes, de Dicasterii de Causis Sanctorum consulto, certa scientia ac matura deliberatione deque apostolicæ potestatis plenitudine Sanctum Ioannem Henricum Newman Ecclesiæ Universalis doctor declaramus. In nomine Patris et Filii et Spiritus Sancti.
„Šv. J. H. Newmano įrašymas į Bažnyčios mokytojų gretas ir Ugdymo Jubiliejaus proga jo paskelbimas, kartu su šv. Tomu Akviniečiu, visų dalyvaujančiųjų ugdymo procese globėju per šią Visų Šventųjų iškilmę teikia didelį džiaugsmą“, –pradėdamas homiliją sakė popiežius Leonas, linkėdamas, kad įspūdinga Newmano kultūrinė ir dvasinė figūra įkvėptų begalybės trokštančias naujų kartų širdis per ieškojimą ir pažinimą leistis į kelionę, kuri, kaip sakyta senovėje, per sunkumus veda iki žvaigždžių – per aspera ad astra. Pasak Leono, šventųjų gyvenimas liudija, kad įmanoma aistringai gyventi ir sudėtingomis aplinkybėmis, nepamirštant apaštališkojo įpareigojimo.
„Šia iškilminga proga noriu pakartoti ugdytojams ir ugdymo institucijoms: „Švieskite šiandien kaip žvaigždės pasaulyje“, – sakė Šventasis Tėvas (žr. Fil 2, 15), linkėdamas būti artimo meilės ir vilties pranašais. Iškilmės Evangelija apie palaiminimus taip pat yra žinia ir kelio nuoroda ugdytojams.
Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti neįmanoma palaimintais vadinti vargstančius, trokštančius teisingumo, persekiojamus, taikdarius. Tačiau palaiminimai leidžia naujai interpretuoti tikrovę. Tai, kas nepakliūva į pasaulio gramatiką, Dievo Karalystės artumoje įgauna prasmę ir šviesą. Šventųjų gyvenimuose matome, kaip ši karalystė artėja ir tampa tikrove tarp mūsų.
Tačiau Palaiminimai nėra dar vienas pamokymas: tai yra mokymas par excellence. Viešpats Jėzus nėra vienas iš daugelio mokytojų, jis yra Mokytojas par excellence. Dar daugiau, Ugdytojas par excellence. Mes, jo mokiniai, mokomės atrasti jo gyvenime, jo nueitame kelyje prasmės horizontą, galintį apšviesti visas mūsų žinojimo formas.
„Tegu mūsų mokyklos ir universitetai visada būna Evangelijos klausymosi ir praktikavimo vietos!“, – linkėjo popiežius. Kartais gali atrodyti, kad iššūkiai yra didesni už mūsų galimybes, bet negalime leisti, kad mus įveiktų pesimizmas. Leonas priminė savo pirmtako Pranciškaus drąsinimą Kultūros ir Ugdymo dikasterijos tarybai kovoti su vilčiai grasinančia nihilizmo tamsa, galbūt dėl šios priežasties pačia pavojingiausia dabarties kultūros liga. Leonas priminė garsųjį Newmano sukurtą himną „Vesk mane, malonioji šviesa“ (Lead, kindly Light). Kaip ugdytojai tamsoje yra vedami malonios Vedlio šviesos, taip ir jie turi būti malonia šviesa pesimizmo ir baimės sutemose.
„Todėl norėčiau jums pasakyti: nuginkluokime apgaulingus pasidavimo ir bejėgiškumo argumentus ir garsinkime šiuolaikiniame pasaulyje didžiuosius vilties argumentus. Kontempliuokime ir rodykime žvaigždynus, kurie skleidžia šviesą ir leidžia orientuotis daugybės neteisybių ir netikrumų temdomoje dabartyje. Drąsinu paversti mokyklas, universitetus ir visas švietimo įstaigas, įskaitant neformalias ir veikiančias gatvėse, tapti dialogo ir taikos civilizacijos slenksčiais“, – sakė Leonas XIV.
Popiežius citavo eilutę iš Apreiškimo knygos, skaitytą iškilmės liturgijoje, apie milžinišką, iš sielvarto atėjusią minią, sudarytą iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų (žr. Apr 7).
Darsyk, anot Leono, žvelgdami į šiandienos žmones turime paklausti savęs: „Ar mažiau gabūs žmonės nėra asmenys? Ar silpnieji neturi tokio pačio orumo? Ar tie, kurie gimė su mažesnėmis galimybėmis, mažiau verti kaip žmonės ir turi apsiriboti tik išgyvenimu? Nuo atsakymo į šiuos klausimus priklauso mūsų visuomenės vertė ir nuo jo priklauso ir mūsų ateitis. „Pridurkime: nuo šio atsakymo priklauso ir mūsų ugdymo evangelinė kokybė“, – sakė Leonas.
„Gyvenimas nušvinta ne todėl, kad esame turtingi, gražūs ar galingi. Jis nušvinta, kai žmogus atranda savyje šią tiesą: Dievas mane pašaukė, turiu pašaukimą, turiu misiją, mano gyvenimas tarnauja kažkam didesniam už mane patį!“, – Visų Šventųjų ir naujojo Bažnyčios mokytojo, ugdymo pasaulio globėjo skelbimo iškilmėse sakė Leonas. Kiekvienas turi savo vaidmenį. Kiekvieno indėlis yra unikalus, o ugdymo bendruomenių užduotis yra skatinti ir vertinti šį indėlį. Nepamirškime: ugdymo procesų centre turi būti ne abstraktūs individai, bet žmonės iš kūno ir kraujo, ypač tie, kurie, pagal tokios ekonomikos, kuri kuria atskirtį ir žudo, vertinimus neteikia jokios naudos. Esame pašaukti ugdyti žmones, kad pasiekę orumo pilnatvę spindėtų kaip žvaigždės. Krikščioniškoje perspektyvoje ugdymas turi visiems, be išimčių, padėti šventėjimo kelyje – atsiliepiant, kaip sakė Benediktas XVI 2010 metų Newmano beatifikacijos apeigose Anglijoje, į Dievo meilę, trokštančią mums to, kas geriausia.
Meldžiu, kad katalikiškas ugdymas padėtų kiekvienam atrasti savo pašaukimą šventumui. Šv. Augustinas, kurį labai gerbė šv. Johnas Henry'is Newmanas, kartą pasakė, kad mes esame bendramoksliai, turintys vienintelį Mokytoją, kurio mokykla yra žemėje, o katedra – danguje (žr. Pamokslas 292, 1). (RK / Vatican News)
