Popiežius aukojo Vėlinių Mišias Romos Campo Verano kapinėse
Šiose didžiulėse senose kapinėse ilsisi ir apie dvidešimt Romoje gyvenusių ir mirusių lietuvių. Vėlinių dienos priešpietį ir už juos buvo aukojamos Mišios prie Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos koplyčios.
„Šiandien mes susirinkome ne tik tam, kad paminėtume tuos, kurie paliko šį pasaulį, – sekmadienio popietę aukotų Mišių homilijoje sakė popiežius. – Krikščioniškas tikėjimas, grindžiamas Kristaus Prisikėlimu, padeda neapsiriboti vien praeities atminimu, bet skatina gyventi ateities viltimi: žvelgti ne atgal, bet į priekį – į mūsų kelionės tikslą, į saugų uostą, kurį pažadėjo Dievas, į begalinę šventę, kuri mūsų laukia.“
„Ši ateities viltis įkvepia ir šiandienį mirusiųjų minėjimą bei maldą už juos, – sakė popiežius. – Tai ne iliuzija, skirta numalšinti skausmą dėl išsiskyrimo su mylimais žmonėmis, nei paprastas žmogiškas optimizmas. Tai viltis, grindžiama Jėzaus Prisikėlimu. Jis nugalėjo mirtį ir atvėrė mums kelią į gyvenimo pilnatvę.“
Galutinis tikslas – pokylis, kurį Viešpats mums rengia, – bus meilės kupinas susitikimas. Dievas mus sukūrė iš meilės; jo Sūnus iš meilės mus išgelbėjo; jis mus myli ir nori, kad mes su visais savo artimaisiais gyventume amžinai. Dėl to mes einame link tikslo ir jo laukiame, palaikydami nenutraukiamą ryšį su tais, kurie ėjo pirma mūsų, kasdien gyvendami meile ir ja dalydamiesi su kitais, ypač silpniausiais ir kenčiančiais žmonėmis.
„Brangūs broliai ir seserys, – tęsė Vėlinių Mišių homiliją popiežius, – nors skausmas dėl artimųjų mirties lieka įspaustas mūsų širdyse, mes pasitikime viltimi, kuri neapgauna. Žiūrėkime į Prisikėlusį Kristų ir matykime mūsų mirusius artimuosius apgaubtus jo šviesos. Tegul visada mumyse skamba Viešpaties duotas amžinojo gyvenimo pažadas. Jis nugalėjo mirtį ir atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą. […] Jis mūsų laukia, ir kai susitiksime su juo, pasibaigus šiam žemiškam gyvenimui, džiaugsimės su juo ir su mūsų artimaisiais, kurie mus paliko. Tegul šis pažadas mus stiprina, tenušluosto mūsų ašaras, tenukreipia mūsų žvilgsnį į priekį – į tą ateities viltį, kuri neapgauna.“ (jm / Vatican News)
