Leonas XIV jaunuoliams: „Tikrasis pasipriešinimas blogiui yra ne kitas blogis, o meilė“
„Šiandien Libanas jus sveikina ne prabangiais rūmais, bet žaizdų švelnumu. Jis jums siūlo tai, kas yra gryniausia: savo ašaras, tapusias vilties perlais, savo kalnus, tapusius maldos altoriais. Jūs esate priešais jaunimą, kuris čia, savo žemėje, ieško ateities ir kuris, kupinas pasitikėjimo ir jaudulio, kreipiasi į jus su karštu maldavimu: Šventasis Tėve, papasakokite mums apie viltį, kuri nenuvilia, apie viltį, kuri iriasi pirmyn prieš vėją ir bangas“, – sveikindamas popiežių ir tardamas įžanginį žodį sakė maronitų patriarchas kardinolas Beshara Rai.
Kaip ir kituose šios kelionės susitikimuose, daug dėmesio buvo skirta liudijimams. Į popiežių kreipėsi du jaunuoliai krikščionys, Marija ir Antanas, atsidūrę įvykių centre po didžiojo 2020 rugpjūčio 4-osios sprogimo Beiruto jūrų uoste, kitas krikščionis vaikinas, vardu Elijas, atsisakęs galimybės emigruoti į Prancūziją, jauna krikščionė, lydima mamos musulmonės iš Libano pietų, kuri jos, savo dukros draugės, namuose rado prieglobstį, kai jos gimtajame krašte ėmė kristi bombos, sugriovusios namus. Liudijimuose buvo kalbama apie sunkius desperatiškus momentus, kuriuos keitė žmogiškos brolybės ir tikėjimo paguoda, apie pagundą nuleisti rankas ir viską palikti, išvykti ir apie ryžtą likti ten, kur Dievas tave padėjo bei netikėtai audros viduryje atrastą ramybę.
„Susirinkome čia, kad išklausytume – pirmiausia aš – vieni kitus, prašydami Viešpatį įkvėpti mūsų ateities sprendimus“, – sakė popiežius. Pasak jo, girdėtų liudijimų kontrastuose daugelis gali atpažinti savo patirtį, tiek gerą, tiek blogą. Libano istorijoje daug šlovingų puslapių, bet taip pat gilių ir sunkiai gyjančių randų. Jauniesiems klausytojams, kurie paveldėjo ir tai, ir tai, jis linkėjo atsiminti savo dovaną, kurią vyresni gali pamiršti: sugebėjimą viltis, sugebėjimą svajoti turint prieš akis laiko svajonėms įgyvendinti. Tikrasis pasipriešinimas blogiui nėra kitas blogis, bet meilė, kuri gydydama kitų žaizdas išgydo ir savas. Libano kedrai yra didingi medžiai, tačiau jie tokie tvirti dėl savo šaknų. Visuomenės medis bus stiprus, jei jį laikys gerosios tarnavimo visuomenei, o ne vien sau pačiam, šaknys.
„Klausėte manęs, kur rasti tvirtą pagrindą, kad galėtume ištverti taikos siekime. Mielieji, šis tvirtas pagrindas negali būti idėja, susitarimas ar moralinis principas. Tikrasis naujo gyvenimo principas yra viltis, kuri ateina iš aukštybių: tai Kristus! Jis mirė ir prisikėlė, kad visus išgelbėtų. Jis, Gyvasis, yra mūsų pasitikėjimo pagrindas. Jis yra gailestingumo, kuris išgelbsti pasaulį nuo visokio blogio, liudytojas“, – sakė Šventasis Tėvas.
Leonas taip pat atsakė į kitą klausimą apie tai, kaip išsaugoti ryšius, kurie tokie trapūs ir kartais yra prilyginami produktams. „Jei draugystės ar meilės santykių centre yra tik mūsų „aš“, šie santykiai nebus vaisingi. Panašiai nėra iš tiesų mylima, jei mylima tik tam tikrą laiką, jei mylima tol, kol trunka jausmas: meilė su galiojimo pabaiga yra meilė, kuri baigiasi. Priešingai, draugystė tikra, kai ji taria „tu“ pirmiau nei „aš““, – sakė popiežius.
„Brangūs jaunuoliai, kas labiausiai išreiškia Dievo buvimą pasaulyje? Meilė, artimo meilė! Ji kalba universalia kalba, nes kalba kiekvienai širdžiai. Tai yra ne idealas, bet istorija, atskleista Jėzaus ir šventųjų, kurie yra mūsų bendražygiai išmėginimuose, gyvenime“, – pridūrė Leonas, užtikrindamas, kad su Kristaus pagalba jaunuoliai sukurs geresnį pasaulį, pradėdami nuo mažiausių kasdieniškų dalykų, kaip liudija visuotinės Bažnyčios ir Libano šventieji, tarp kurių daug jaunų žmonių.
„Tarp visų šventųjų spindi Švč. Marija, Dievo Motina ir mūsų Motina. Daug jaunų žmonių visada nešiojasi rožinį kišenėje, ant riešo ar kaklo. Kaip gražu žiūrėti į Jėzų Marijos širdies akimis!“, – sakė popiežius, melsdamas jaunuoliams Marijos užtarimo, dar kartą primindamas, jog krikščioniška viltis kyla iš širdyje gyvenančio Dievo. Susitikimo pabaigoje Leonas pakvietė jaunuolius duoti taikos pažadą.
„Mieli Libano jaunuoliai, atėjau pas jus su Kristaus taika ir radau jūsų širdyse degantį tikėjimą. Ar esate pasirengę būti taikos kūrėjais kenčiančiame pasaulyje?, – klausė popiežius.
„Viešpatie, pažadame būti taikos jaunuoliais, susitaikymo nešėjais savo širdyse, sėti viltį savo šalyje, gyventi kaip šviesos vaikai ir visur liudyti tavo meilę. Padėk mums būti vienybės raugu, teisingumo balsu ir taikos kūrėjais Bažnyčioje ir tautoje. Amen“, – atsakė susitikimo dalyviai. Su jais atsisveikinęs popiežius išvyko į apaštalinę nunciatūrą, kur po ilgos dienos jo laukė dar vienas privatus susitikimas su musulmonų ir drūzų religiniais vadovais. (RK / Vatican News)
