Popiežiaus spaudos konferencija lėktuve, skrendant iš Beiruto į Romą

Pirmąjį klausimą uždavė žurnalistas iš Libano. Jis klausė, kaip popiežius amerikietis galėtų panaudoti ryšius su JAV prezidentu ar Izraelio premjeru siekdamas sustabdyti, žurnalisto žodžiais, „Izraelio agresiją prieš Libaną“, ir ar iš viso regione įmanoma tvari taika.

„Pirmiausia – taip, manau, kad tvari taika yra įmanoma, – atsakė popiežius. – Manau, kad kai kalbame apie viltį, kai kalbame apie taiką, kai žvelgiame į ateitį, mes tai darome todėl, jog įmanoma, kad taika vėl sugrįš į regioną ir į Libaną.“ Popiežius sakė, kad jis jau turėjo keletą pokalbių su žurnalisto paminėtais lyderiais ir ketina tai daryti toliau. Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius su dauguma regiono šalių ir tikisi toliau skleisti raginimą taikai.

Sky News Arabia žurnalistas klausė popiežių apie prieš pat kelionę jo gautą Libano „Hezbollah“ grupuotės laišką. Popiežius patvirtino, kad tą laišką matė. „Bažnyčia siūlo jiems atsisakyti ginklų ir siekti dialogo, bet daugiau šiuo metu nenorėčiau komentuoti“, – sakė Leonas XIV ir paaiškino, kad šis klausimas nebuvo tarp priežasčių, paskatinusių popiežių leistis į šią kelionę. „Tačiau per šią kelionę aš susitikau su įvairių grupių, atstovaujančių politinėms institucijoms ir susijusių su vidaus ar tarptautiniais konfliktais regione, atstovais. Tai yra tai, ką mes jau darėme ir toliau darysime, siekdami įtikinti šalis atsisakyti ginklų, smurto ir susėsti prie dialogo stalo – ieškoti atsakymų ir sprendimų, kurie nėra smurtiniai, bet gali būti veiksmingesni.“

Italas žurnalistas klausė popiežių apie taikos Ukrainoje atkūrimo perspektyvas. Ar įtampa tarp NATO ir Rusijos nekelia dar didesnės eskalacijos pavojaus? Ir ar įmanoma siekti teisingos taikos be Europos dalyvavimo derybose, kaip pastaraisiais mėnesiais darė JAV administracija?

Popiežius atsakė, kad tai akivaizdžiai svarbios temos pasaulio taikai, tačiau iki šiol Šventasis Sostas tiesiogiai nedalyvavo dialoguose. Vis dėlto jis daug kartų prašė nutraukti ugnį ir pradėti dialogą. Bent jau iš pradžių atrodė, kad Jungtinių Valstijų prezidentas manė galįs be Europos siūlyti savo taikos planą. Tačiau Europos dalyvavimas yra svarbus, ir pirmasis pasiūlymas buvo pakeistas, atsižvelgiant į tai, ką sakė Europa. Popiežius pridūrė, kad ir Italijos vaidmuo galėtų būti svarbus. „Kultūriškai ir istoriškai Italija turi gebėjimą būti tarpininke konfliktuose tarp skirtingų šalių“, – sakė popiežius. Šventasis Sostas galėtų skatinti tokį tarpininkavimą ir kartu ieškoti sprendimo, kuris iš tikrųjų galėtų prisidėti prie teisingos taikos Ukrainoje.

Amerikietė žurnalistė teiravosi apie popiežiaus jausmus, kai konklavoje aiškėjo rinkimų rezultatai. Leonas XIV atsakė, kad jis galvojo vieną dieną išeiti į pensiją, o dabar akivaizdu, jog dar teks dirbti toliau. Kalbėdamas apie konklavą, jis priminė, kad galioja konklavos paslaptis, nors yra žinoma, kad buvo viešų interviu, kuriuose kai kurie dalykai buvo atskleisti. Prisimindamas savo jausmus tą lemtingą akimirką, popiežius sakė: „Kai pamačiau, kaip viskas klostosi, ir supratau, kas gali įvykti, aš giliai įkvėpiau ir pasakiau: štai aš čia, Viešpatie – tu esi vadovas, tu rodyk kelią.“

Šia proga popiežius paminėjo ir vieno vokiečių žurnalisto jam užduotą klausimą: kokį autorių, be šv. Augustino, jis patartų perskaityti norintiems geriau suprasti, kas yra Prevostas. Yra daug tokių knygų, sakė popiežius, tačiau paminėjo ir vieną ypatingą – jos pavadinimas „Apie Dievo artumo praktikavimą“. Tai labai paprasta knyga, parašyta prieš daugelį metų žmogaus, kuris net nepasirašė pavarde, o tik vardu – brolis Laurynas. Joje aprašoma tokia malda ir dvasingumas, kai žmogus tiesiog atiduoda savo gyvenimą Viešpačiui ir leidžia jam save vesti. „Tai ir yra ta knyga, jei norite sužinoti kažką apie mane, apie mano dvasingumą, kurį puoselėjau daugelį metų, susidurdamas su dideliais iššūkiais, kai gyvenau Peru, buvau pašauktas tarnauti vietose, kuriose niekada nemaniau, kad tarnausiu. Aš pasitikiu Dievu ir perduodu šią žinią kitiems“, – sakė popiežius Leonas.

Kokioms kitoms kelionėms popiežius rengiasi? Ar žada greitu laiku aplankyti Lotynų Ameriką ir ką galvoja apie JAV prezidento ultimatumą Venesuelos prezidentui, klausė Argentinos „La Nacion“ žurnalistė.

„Dar nieko tikro nėra, bet tikiuosi, kad galėsiu nuvykti į Afriką. Tai galbūt bus kita kelionė“, – atsakė Leonas XIV. Pasak jo, jis asmeniškai norėtų aplankyti su šv. Augustinu susijusias vietas, o tuo pačiu – tęsti dialogą su musulmonų pasauliu, statyti tiltus tarp krikščioniško ir islamiško pasaulio. Augustino, kuris gerbiamas kaip tos žemės sūnus, figūra tam padėtų. 

„Žinoma, labai norėčiau aplankyti Lotynų Ameriką, Argentiną ir Urugvajų, laukiančius popiežiaus vizito“, – tęsė popiežius. Pasak Leono, jis taip pat norėtų aplankyti Peru ir kaimyninius kraštus, bet, pakartojo jis, niekas dar nėra apibrėžta.

Komentuodamas situaciją Venesueloje, popiežius sakė, kad krašto vyskupų konferencija ir apaštalinis nuncijus siekia raminti aistras, nes tokiose situacijose labiausiai kenčia žmonės, o ne valdžia. Situacija kinta ir iš pačių JAV ateina skirtingos žinios. Už karinės operacijos ar įsiveržimo į Venesuelos teritoriją pavojų geriau yra dialogas ir kiti būdai reikalauti pokyčių.  

Popiežius nori statyti tiltus tarp skirtingų pasaulių. Tačiau yra katalikų, kurie mano, jog islamas yra spąstai Vakarų krikščioniškai tapatybei. Ką jiems pasakytų popiežius, klausė prancūzų „La Croix“ žurnalistas.  

Taikos ir pagarbos skirtingų religijų išpažinėjams tema buvo akcentuota visuose pokalbiuose Turkijoje ir Libane, taip pat su musulmonais, pastebėjo popiežius. „Žinau, kad ne visada taip buvo“, – pridūrė jis. 

Vienas iš teigiamų šios kelionės aspektų, anot jo, yra tai, kad ji atkreipė pasaulio dėmesį į galimybę užmegzti dialogą ir draugystę tarp musulmonų ir krikščionių. Viena iš didžiausių pamokų, kurią Libanas gali duoti pasauliui, yra būti šalimi, kurioje islamas ir krikščionybė sugyvena, gerbia vienas kita, gali būti draugiški. Jis girdėjo daug istorijų ir liudijimų apie krikščionių bei musulmonų pagalbą vienas kitam nelaimės metu. Galbūt reikėtų mažiau baimės ir ieškoti būdų, kaip remti tikrą dialogą bei pagarbą.

Vokietijos viešojo transliuotojo žurnalistė klausė apie sinodinį kelią, kaip jis buvo vystomas Vokietijoje, ir ar jis sustiprins vietos Bažnyčią.

Pasak popiežiaus, visa Bažnyčia ėjo sinodiniu keliu. Yra panašumų, bet ir skirtumų tarp Vokietijos sinodinio kelio ir visuotinės Bažnyčios. Reikia pabrėžti ir svarbu atsiminti, kad yra vietos sindodiškumo įkultūrinimui, skirtingos sinodiškumo formos nereiškia lūžių ar įtrūkių. Tuo pat metu atrodo, daug Vokietijos katalikų mano, jog tam tikri sinodo kelio ligšioliniai aspektai neatspindi jų vilčių Bažnyčiai ar jų būdo būti Bažnyčia. Todėl Vokietijoje būtinas tolesnis dialogas ir klausymasis, kad nė vienas balsas nebūtų ignoruojamas, kad garsesni balsai neužgožtų tų, kurių taip pat nemažai, bet kurie neturi vietos, kur galėtų kalbėti ir būti išklausyti. Neseniai Vokietijos vyskupų grupė susitiko su Romos kurijos kardinolų grupe, kad būtų užtikrinta, jog Vokietijos sinodinis kelias nenutoltų nuo visuotinės Bažnyčios kelio. Procesas bus toliau tęsiamas, ko gero, bus korekcijų iš abiejų pusių. „Labai tikiuosi, kad viskas išsispręs teigiamai“, – sakė popiežius.

Paskutinis klausimas, užduotas keturių Artimųjų Rytų krikščioniškų televizijos kanalų, dviejų arabiškų, vieno turkiško ir vieno persų kalba, vardu, taip pat buvo apie vienybės tarp žmonių ir religijų galimybę. Apie vienybę kalba ir popiežiaus šūkis.

Pasak popiežiaus, kalbant apie žmonių vienybę, reikia atsižvelgti į tai, kad daug kas užaugo labai individualistinėje visuomenėje, turi nedaug žmogiškų sąveikų, daugiausia komunikuoja per išmaniuosius įrenginius. Tad galima galvoti ir taip: „Kodėl turėtume norėti būti viena su kitais? Aš esu individas ir man nerūpi kiti“.

„Manau, kad čia yra labai svarbi žinia, kurią reikia perduoti visiems žmonėms: vienybė, draugystė, žmogiškieji santykiai, bendrystė yra nepaprastai svarbūs ir nepaprastai brangūs“, – pabrėžė popiežius Leonas. Turime žinoti, kad apsikabinimas gali mus gydyti asmeniškai ir bendruomeniškai. Turime peržengti nuostatą „Laikykis atokiau nuo manęs, aš čia, tu – ten, ir jokių ryšių“.  

Priešingai, reikia kurti ryšius, kurie turtina visus asmenis. Tai, pasak Leono, ir jo popiežiškojo šūkio „In Illo Uno Unum – Jame viename viena” žinia. Jame – Kristuje – esame viena. Ir ne vien su krikščionimis. Tai kvietimas visiems siekti tikros vienybės ir supratimo, pagarbos, draugiškų bei dialogu grindžiamų žmogiškų santykių pasaulyje. Kuo labiau to sieksime, tuo labiau didės tikimybė, kad atidėsime į šoną ginklus, paliksime už nugaros nepasitikėjimą, neapykantą, priešiškumą, rasime būdų skatinti tikrą taiką ir teisingumą pasaulyje.

„Geros kelionės visiems ir ačiū jums visiems“, – atsisveikino popiežius su aštuoniomis dešimtimis žurnalistų, skridusių su juo atgal į Romą. (RK / Vatican News)