Leonas XIV gedintiesiems Šveicarijoje: „Žvelkite į Kryžių ir žvelkite į Dangų“
Deja, 2026 m. sausio 31-ąją žuvusiųjų ir sužeistųjų balansas pasikeitė: Ciūriche mirė aštuoniolikos metų jaunuolis šveicaras, iki tol įrašytas tarp 116 sužeistųjų. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 41. Jauniausiai aukai buvo keturiolika, o vyriausiai – 39 metai. Tarp jų 23 šveicarai, aštuoni prancūzai, šeši italai ir dar kelių kraštų piliečiai, keletas turėjo dvi pilietybes. Yra ir kitų žmonių, daugiausia jaunų, kurių būklė dėl viso kūno nudegimų kritinė ar sunki, jų laukia ilgas gijimo procesas, o tragedijos randai, fiziniai ir dvasiniai, ko gero, liks visam gyvenimui.
Malda už gaisro Kran Montanoje aukas Siono katedroje buvo ekumeninė, panašiai kaip ir pirmomis valandomis bei dienomis po nelaimės. Tuosyk spontaniškai į nelaimės vietą atvyko katalikų, reformatų, liuteronų bendruomenių vyresnieji, kartu meldėsi, priėmė aukų artimuosius ir šimtus kitų gedinčių ar nelaimės sukrėstų žmonių, daug jaunuolių, pažinojusių aukas. Ne visi tilpo į miestelio bažnyčią.
Vasario 1-osios ekumeninėms ir dvikalbėms pamaldoms vadovavo Siono katalikų vyskupijos ganytojas Jeanas-Marie Lovey’us ir Siono reformatų parapijos pastorė Sara Schulthess.
Pasak pamaldų metu perskaitytos Leono XIV žinios, jis nori gedintiems, kamuojamiems negalėjimo suprasti ir apleistumo jausmų, paprastais žodžiais, kartu su visa Bažnyčia, išreikšti švelnų artumą ir, kiek tai įmanoma, padėti nešti netekties kančios ir nerimo dėl sužeistųjų naštą, melsti, kad Viešpats tokiu momentu remtų jų tikėjimą, patikėti juos Dievo Motinos, skausmingai žvelgusios į savo Sūnų ant kryžiaus, užtarimui.
„Linkiu, kad su savo kunigų ir krikščioniškųjų bendruomenių pagalba rastumėte brolišką ir dvasinę atramą, kurio trokštate, kad ištvertumėte skausmą ir išsaugotumėte drąsą“, – rašo popiežius.
Dievo Sūnus – pats Dievas – ant kryžiaus dalijosi tuo, ką išgyvena gedintieji. Ir lygiai taip pat Prisikėlusysis dalysis savo šlovingu bei palaimintu prisikėlimu. Tai švelnus tikrumas, kurį Bažnyčia skelbia su įsitikinimu ir ramybe, kuris grindžia mūsų viltį, pažymi Leonas.
„Viltį vieną dieną vėl pamatyti tuos, kuriuos praradote, viltį, kad čia, žemėje, vėl jums išauš nauja diena ir džiaugsmas sugrįš į jūsų širdis. Būkite visiškai tikri, kaip sako šv. Paulius, jog nei mirtis, nei gyvenimas, nei dabartis, nei ateitis, nei išmėginimai, nei atsiskyrimas, nei kančia – niekas negalės jūsų ir jūsų artimųjų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje (žr. Rom 8, 38). Ir jog niekas iš to, ką su jais patyrėte gražaus ir laimingo, nėra prarasta visam laikui, jog niekas nesibaigė!“, – rašo popiežius nelaimės aukų artimiesiems ir draugams, ekumeninės maldos dalyviams.
„Jei Marija šiomis liūdnomis ir tamsiomis dienomis kviečia jus pažvelgti į Kryžių, ji taip pat kviečia jus pažvelgti į Dangų, kuris visada šviesus. Tvirtai laikydamiesi už ten įsikirtusio vilties inkaro, kurį jums duoda Jėzus (žr. Žyd 6, 19), gausite jėgų ir drąsos ištverti bei tęsti savo kelią“, – užtikrino Leonas.
„Su tokia intencija maldoje, prašydamas Viešpaties ramybės jūsų mirusiesiems ir paguodos jūsų artimiesiems, iš visos širdies suteikiu jums meilų apaštališkąjį palaiminimą“, – rašo Šventasis Tėvas. (RK / Vatican News)
