Popiežius Alžyre: teisingas pasaulis – paprasta ir tuo pat metu radikali vizija
Po žuvusiųjų už laisvę pagerbimo popiežius nuvyko į Alžyro prezidento rūmus, kur įvyko oficialus susitikimas su valstybės vadovu Abdelmadjidu Tebboune’u. Popiežiaus ir prezidento pokalbis vyko už uždarų durų.
Iš prezidentūros popiežius atvyko į konferencijų rūmus, kur jo laukė kiti Alžyro politikai, užsienio šalių diplomatai, taip pat Alžyro verslo ir kultūros pasaulio atstovai. Čia prezidentas dar kartą oficialiai pasveikino į Alžyrą atvykusį popiežių, o popiežius padėkojo už kvietimą ir svetingą priėmimą. Leonas XIV paminėjo savo, kaip vienuolio augustino, du apsilankymus šv. Augustino mieste Anaboje. Dabar jis į Alžyrą sugrįžta kaip Petro įpėdinis.
„Atvykstu pas jus kaip taikos piligrimas, trokštantis susitikti su kilnia Alžyro tauta, – kalbėjo popiežius. – Atvykstu kaip taikos ir vilties, kurios pasaulis taip trokšta ir kurios jūsų tauta visada siekė, liudytojas.“ Alžyro gyventojai pakėlė visus sunkius išmėginimus, nes jų tauta turi gilias solidarumo, svetingumo ir bendruomeniškumo šaknis. Šiomis vertybėmis kasdien gyvena milijonai nuolankių ir teisių žmonių.
Pasak popiežiaus, ši teisingumo vizija yra paprasta ir tuo pat metu – radikali. Ši teisingumo vizija – tai kituose atpažinti Dievo atvaizdą. Religija be gailestingumo ir visuomeninis gyvenimas be solidarumo yra papiktinimas Dievo akyse.
Deja, toliau kalbėjo popiežius, šiandien pasaulyje matome visuomenes, kurios, save laikydamos pažangiomis, vis labiau grimzta į nelygybę ir atskirtį. Šiandieninė viso pasaulio padėtis kelia vis didesnį nerimą. Alžyriečiai, praeityje patyrę daug sunkių išmėginimų, gali kritiniu žvilgsniu žiūrėti į pasaulio pusiausvyrą.
Mūsų dienų pasaulis turi liautis gilinti nesusipratimus ir kurstyti konfliktus. Reikia užkirsti kelią tarptautinės teisės pažeidimams ir neokolonialistiniams siekiams. Reikia gerbti kiekvieną žmogų ir jausti kito skausmą, jei norime, kad istorija pasuktų nauju keliu. Šiandien tai kaip niekada anksčiau aktualu.
Popiežius ragino ir Alžyro valdžią skatinti gyvą, dinamišką, laisvą pilietinę visuomenę, kurioje ypač jauniems žmonėms būtų pripažįstama galimybė prisidėti prie vilties horizonto plėtimo visų žmonių labui. „Tikroji šalies jėga kyla iš visų bendradarbiavimo siekiant bendrojo gėrio, – kalbėjo Leonas XIV. – Valdžia yra pašaukta ne viešpatauti, bet tarnauti tautai ir jos vystymuisi. Politinė veikla turi būti grindžiama teisingumu, be kurio nėra tikros taikos.“ Popiežius patikino, kad Katalikų Bažnyčia nori prisidėti prie Alžyro bendrojo gėrio, kad ši šalis būtų tarsi tiltas tarp Šiaurės ir Pietų, tarp Rytų ir Vakarų.
Popiežius paminėjo, kad šiandien pasaulyje, o Alžyras – irgi ne išimtis, matome nerimą keliančias tiek sekuliarizacijos, tiek ir fundamentalizmo tendencijas, dėl kurių daug žmonių praranda tikrąją Dievo ir visų Jo kūrinių orumo viziją. Tuomet religiniai simboliai ir žodžiai tampa arba piktžodžiavimo, smurto ir priespaudos kalba, arba prasmės netenkančiais ženklais didžiulėje vartojimo rinkoje. „Tačiau šios absurdiškos poliarizacijos neturi mūsų gąsdinti, – sakė popiežius. – Reikia ugdyti kritinį mąstymą ir laisvę, gebėjimą klausytis ir dialogą, pasitikėjimą, kuris leidžia mums įžvelgti kitame kelionės draugą, o ne grėsmę. Turime dirbti, kad išgydytume atmintį ir kad buvę priešai susitaikintų.“
Baigdamas savo kalbą popiežius patikino, kad jis meldžia Dievą laiminti Alžyrą ir visus jo gyventojus. (jm / Vatican News)
