Malda Šv. Petro bazilikoje: „Prisikėlęs Kristau, suteik pasauliui taiką!“
Po Rožinio maldos ir Švč. M. Marijos litanijos Leonas XIV padėkojo visiems, atsiliepusiems į jo raginimą. „Dėkoju, kad susirinkote čia, prie šv. Petro kapo, bei daugelyje kitų pasaulio vietų melstis už taiką, – kalbėjo popiežius. – Karas skiria, viltis vienija. Įžūlumas trypia, meilė pakelia. Stabmeldystė apakina, gyvasis Dievas apšviečia.“
Pasak popiežiaus, tikėjimas mus įkvepia ieškoti žmogaus vertų būdų, kaip išbristi iš dabartinės dramatiškos pasaulio istorijos situacijos. Kas meldžiasi, tas nemėgina išvengti atsakomybės. Malda – tai ne bėgimas nuo skausmo, kurį sukelia pasaulį prislėgęs neteisingumas, bet priešingai, malda – tai mums visiems pasiekiamas būdas pasipriešinti mirčiai. „Mes esame tauta, kuriai jau yra padovanotas Prisikėlimas, – sakė popiežius. – Tad pakelkime akis! Pakilkime iš griuvėsių!“
„Ribotos žmogiškosios galimybės maldoje susijungia su begalinėmis Dievo galimybėmis. Mintys, žodžiai ir darbai gali nutraukti demonišką blogio grandinę ir imti tarnauti Dievo Karalystei, kurioje nėra nei kalavijų, nei dronų, nei keršto, nei blogio banalizavimo, nei neteisėto pelno siekimo, bet tik orumas, supratimas, atleidimas.“
Malda, pasak Leono XIV, yra užtvara visagalybės manijai, kuri mus supa, tapdama vis labiau nenuspėjama ir agresyvi. Netgi šventas Dievo vardas įtraukiamas į grasinimus mirtimi. Iš visų pusių girdime bauginimus, o ne raginimus vieni kitų klausytis ir susitikti.
„Kas meldžiasi, suvokia savo ribotumą, nežudo ir negrasina mirtimi, – kalbėjo popiežius. – Tuo tarpu tas, kuris tarnauja mirčiai, nusisuka nuo gyvojo Dievo ir iš savęs bei savo galios padaro nebylų, aklą ir kurčią stabą, kuriam aukoja visas vertybes ir reikalauja, kad visas pasaulis prieš jį atsiklauptų. Gana savęs ir pinigų garbinimo! Gana jėgos demonstravimo! Gana karo! Tikrai galingas yra tik tas, kuris tarnauja gyvenimui.“
Popiežius prašė, kad visi pasaulio gyventojai, kurie tiki taika, kurie renkasi taiką, kurie gydo žaizdas ir yra pasiryžę kuo greičiau pašalinti karo beprotybės padarytą žalą, suvienytų savo moralines ir dvasines jėgas. Jis taip pat prašė reikalauti, kad valstybių vadovai deramai vykdytų jiems priklausančias pareigas. „Jiems šaukiame: sustokite! Atėjo laikas atkurti taiką! Sėskitės prie dialogo ir derybų stalo, o ne prie stalų, prie kurių planuojamas ginklavimasis ir mirtini smūgiai!“
Savo kalboje po šeštadienio vakaro maldos už taiką popiežius patvirtino Bažnyčios įsipareigojimą tarnauti susitaikinimui ir taikai. Ji to siekia be jokių dvejonių, net ir tada, kai karo logikos atmetimas gali kainuoti nesupratimą ir panieką. Bažnyčia skelbia taikos Evangeliją ir moko paklusti Dievui, o ne žmonėms, ypač kai reikia ginti kitų žmonių orumą, kuriam kelia pavojų vis dažniau besikartojantys tarptautinės teisės pažeidimai.
Galiausiai popiežius pakartojo šiomis Velykų laikotarpio dienomis Bažnyčios liturgijoje skambančius Prisikėlusiojo žodžius: „Ramybė jums!“ „Tai prisikėlusio Kristaus ramybė, jo meilės ir aukos ant kryžiaus vaisius“, – sakė Leonas XIV ir kreipėsi į Kristų maldavimu: „Viešpatie Jėzau, Tu nugalėjai mirtį be ginklų ir be prievartos. Padovanok mums savo ramybę. Padovanok mums savo taiką.“ (jm / Vatican News)
