Popiežius: gresia pavojus tam, kas yra labiausiai žmogiška, – prasmės ieškojimui
Pagal popiežiaus Pranciškaus paskelbtą Romos kurijos konstituciją „Praedicate Evangelium“, ši dikasterija neturi prefekto, nes jos vadovas yra pats popiežius. Dikasteriją sudaro du – Evangelizacijos pasaulyje pagrindinių klausimų ir naujųjų Bažnyčių – skyriai, kuriems vadovauja proprefektai.
Šios dikasterijos Evangelizacijos pasaulyje pagrindinių klausimų skyrius buvo atsakingas už neseniai Katalikų Bažnyčios švęstus Vilties jubiliejaus metus, tad popiežius Leonas per ketvirtadienio audienciją sakytą kalbą pradėjo dėkodamas už per Šventuosius metus atliktą darbą. Jubiliejaus piligrimysčių tikslas buvo Romos bazilikos ir žengimas pro jų šventąsias duris, tačiau Jubiliejaus metai buvo intensyviai švenčiami ir vietinėse Bažnyčiose. Visame pasaulyje viltis buvo pagrindinis krikščioniškojo gyvenimo akcentas.
Šiandien pasauliui kaip niekad reikia vilties. Žmonija nori gyventi taikiai ir kurti Dievo vaikų orumą atitinkančią visuomenę. Dėl to, sakė popiežius, evangelizacija turi rūpėti visiems tikintiesiems; ji turi būti svarbiausias visuotinės Bažnyčios ir vietinių bendruomenių rūpestis.
Popiežius sakė, kad negalime nutylėti to, jog šiandien, ypač Vakarų šalyse, tikėjimo krizė kartu su kitais sociokultūriniais veiksniais sukėlė plačiai paplitusį religinį abejingumą. Daugeliui žmonių tikėjimas atrodo nesvarbus jų gyvenimui. Mes nepakankamai rimtai suvokiame, kad gresia pavojus ir tam, kas yra labiausiai žmogiška, – prasmės paieškoms. Vis dažniau neieškoma atsakymų į egzistencinius klausimus, o tuo tarpu plinta technologinė kultūra, kuri žada patenkinti kiekvieną poreikį.
Šiame kontekste, pasak popiežiaus Leono, susitikimas su Kristumi gali sugrąžinti žmogaus gyvenimui prasmę ir vertę. Būtent čia ir slypi Bažnyčiai Viešpaties suteiktos misijos aktualumas, ir niekas negali Bažnyčios pakeisti šioje misijoje.
Popiežius priminė sausio mėnesį sušauktą kardinolų konsistoriją, per kurią visi sutarė, kad popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas „Evangelii gaudium“ ir toliau išlieka lemiamu atskaitos tašku. Jame pabrėžta, kad kerigma – Gerosios Naujienos skelbimas – yra krikščioniškosios ir bažnytinės tapatybės šerdis. Popiežius prašė Evangelizacijos dikasterijos narių ir visų Bažnyčios ganytojų visais lygmenimis savo veikloje remtis šiuo svarbiu Bažnyčios mokymo dokumentu.
Evangelizacija šiandien turi ypač atsižvelgti į pasikeitusias tikėjimo perdavimo iš kartos į kartą sąlygas. Kai kuriuose pasaulio regionuose šis perdavimas beveik nutrūko, ir tai reikalauja gebėjimo priimti naujus iššūkius. Šios situacijos priežastys yra įvairios, o jų pasekmė – jaunosios kartos dvasinis nuskurdimas, motyvacijos ir priemonių stoka, kad jaunas žmogus galėtų brandinti tą tikėjimo apsisprendimą, kuris suteikia gyvenimui prasmę.
Vartotojiškų visuomenių kultūrinis klimatas mažina gebėjimą kantriai mokytis ir stengtis, su atkaklumu ir kritiniu mąstymu eiti tiesos paieškų keliu. Kiekviena žinia rizikuoja būti suvokiama tik kaip viena nuomonė tarp daugelio kitų. Tokioje aplinkoje tikėjimo perdavimas įmanomas per susitikimą su žmonėmis ir bendruomenėmis, kurios liudija krikščioniškojo tikėjimo džiaugsmą ir evangelinį gyvenimo būdą. Krikščionybė tampa patraukli ne susilpninant jos turinį ar sušvelninant reikalavimus, bet nuolankiai ir drąsiai liudijant Kelią, Tiesą ir Gyvenimą. Leonas XIV priminė Benedikto XVI įžvalgą: „Tai, ko mums reikia dabartiniu istorijos metu, yra žmonės, kurie per savo išgyventą tikėjimą padarytų žinią apie Dievą patikimą.“ Gyvenimo šventumas visada yra įtikinamiausia krikščioniškojo tikėjimo grožio liudijimo forma, pranokstanti laikus ir suprantama kiekvienai kultūrai.
Galiausiai popiežius paminėjo kai kurias konkrečias sielovados sritis ir davė patarimų. Katechezė yra lemtingai svarbi Bažnyčios gyvenime ir jos ugdomojoje veikloje. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas katechumenams, kurie prašo Krikšto. Džiaugsminga bendruomenės tarnystė priimant ir lydint katechumenus negali baigtis Sakramento šventimu, bet reikia sukurti aplinką, kuri pateisintų lūkesčius, paskatinusius priimti Krikštą ir tapti Bažnyčios nariais. Toks pat rūpestis turi būti skiriamas berniukams ir mergaitėms, priimantiems Sutvirtinimo sakramentą. Reikia naujų iniciatyvų, kurios padėtų šiems jaunuoliams toliau eiti tikėjimo keliu, kad jie bręstų kaip žmonės ir kaip krikščionys.
Baigdamas kalbą popiežius dėkojo Evangelizacijos dikasterijos nariams už jų nelengvą tarnystę ir už paramą popiežiaus ir visos Bažnyčios tarnystei, ir pavedė juos Mergelei Marijai – tobulai Evangelijos mokinei ir misionierei. (jm / Vatican News)
