Popiežiaus laiškas Šv. Pijaus X kunigų brolijai
Popiežiaus laiškas adresuotas Brolijos vyresniajam kun. D. Pagliarani, o per jį – su Brolija susijusiems vyskupams, kunigams, seminaristams ir tikintiesiems.
„Bažnyčia pripažįsta prisirišimą prie liturginio gyvenimo, įsipareigojimą kunigų ugdymui, apaštališką uolumą ir troškimą ištikimai laikytis Tradicijos, būdingus daugeliui su Brolija susijusių žmonių ir bendruomenių. Būtent tai motyvavo dėmesio ir geranoriškumo nuostatas, kurias mano pirmtakai nuolat jums išreiškė.
Su tokia nuostata ir kupinas krikščioniškos meilės iš visos širdies meldžiu ir prašau jūsų: ženkite žingsnį atgal! Raginu jus atidžiai apsvarstyti tikinčiųjų dvasinį gėrį, nes jūsų schizmatinis veiksmas atimtų iš jų teisėtą, o kai kuriais atvejais netgi galiojantį Sakramentų, kuriuos jie myli ir kurių siekia savo pašventinimo labui, priėmimą“, – rašo popiežius.
„Bažnyčia yra pasirengusi dialogo ir savitarpio supratimo keliui, kurį Šventoji Dvasia gali padaryti įmanomą ir vaisingą“, – priduria Leonas, pabrėždamas, kad besiūlės Kristaus tunikos suplėšymas yra itin sunki nuodėmė, melsdamas, kad Viešpats apšviestų sąžines, pažadintų širdis.
„Dėl iš Kristaus gauto autoriteto, su skausmu sieloje, bet vis dar kupinas vilties jaučiu pareigą paprašyti jūsų atsisakyti savo ketinimų ir patikiu šias intencijas M. Marijos, Gerosios Patarėjos, Nekaltajai Širdžiai“, – rašo Leonas laiške Šv. Pijaus X kunigų brolijai (FSSPX), pasirašytame 2026 m. birželio 29-ąją.
Prieš keletą mėnesių Šv. Pijaus X kunigų brolija paskelbė apie ketinimą liepos 1-ąją įšventinti naujus vyskupus, vėliau pristatė keturis kandidatus, kuriems žadama teikti vyskupų šventimus Brolijos seminarijoje Šveicarijoje. Tai toks pat gestas, dėl kurio Jono Pauliaus II pontifikato metu arkivyskupas Marcelis Lefebvre’as, Šv. Pijaus X kunigų brolijos steigėjas, 1988 m. birželio 17 d. konsekruodamas keturis kunigus vyskupais, kartu su jais užsitraukė automatišką ekskomunikos bausmę, kaip numatyta bažnytinėje teisėje.
Prieš 1988 metų įvykius ir po jų buvo daug kontaktų tarp Šventojo Sosto ir Brolijos, kurių metu ieškota doktrininių ir kanoninių sprendimų. Kaip žinia, Benediktas XVI, norėdamas atverti susitaikymo ir vienybės kelią, 2009 metais atšaukė ekskomuniką Brolijos vyskupams, prieš tai sudaręs galimybę liturginėms apeigoms naudoti 1962 metų Mišiolą, parengtą dar iki Vatikano II Susirinkimo: vadinamoji tridentinė liturgija buvo vienas didžiausių Brolijos lūkesčių. 2016 m. Gailestingumo jubiliejaus proga popiežius Pranciškus Brolijos kunigams suteikė leidimą teikti Atgailos sakramentą ir paliko jį galioti po Jubiliejaus, kol toliau ieškoma galimybių atkurti bendrystę su Brolija. Kaip pamini Leonas XIV savo laiške, naujas schizmatinis aktas visa tai nubrauktų.
Galima priminti, kad Brolijai paskelbus apie ketinimą konsekruoti naujus vyskupus, 2026 m. vasarį jos vyresnysis kun. D. Pagliarani apsilankė Vatikane, susitiko su Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektu kardinolu Viktoru Fernandezu, vėliau vyko kiti susirašinėjimai, paskelbti vieši komunikatai. Viename jų, 2026 m. gegužės 13-ąją kardinolas V. Fernandezas pakartojo, kad savavališkas vyskupų šventimas būtų schizmatinis veiksmas ir popiežiaus vardu prašė jį atšaukti. Tuo tarpu Brolijos pareiškimuose vis aiškiau ryškėja kone viso Vatikano II Susirinkimo ir posusirinkiminio popiežių mokymo atmetimas, ikisusirinkiminės liturgijos klausimui traukiantis į antrą planą. (RK / Vatican News
