Šv. Jono Henriko Newmano minėjimas įrašytas į visos Bažnyčios kalendorių

Antradienį, vasario 3 d., Vatikane buvo paskelbtas jau pernai lapkričio 9-ąją, Laterano bazilikos pašventinimo minėjimo dieną, pasirašytas Dievo kulto ir sakramentų tvarkos dikasterijos prefekto kardinolo Arthuro Roche’o dekretas.

Dievo malonės švelni šviesa, šviečianti viso pasaulio tautoms, rašoma dekrete, atvedė Joną Henriką Newmaną į Katalikų Bažnyčią ir suteikė jam tiek jėgų, kad jis galėjo sakyti: „Dievas mane sukūrė tam, kad jam atlikčiau konkretų darbą. Aš turiu savo vaidmenį šiame didžiame darbe; esu grandis grandinėje, ryšys tarp žmonių. Jis nesukūrė manęs veltui.“ Per savo ilgą gyvenimą kardinolas Newmanas nepailsdamas vykdė misiją, į kurią buvo pašauktas, atlikdamas intelektinių ieškojimų, pamokslavimo ir mokymo tarnystę, taip pat tarnaudamas vargstantiesiems ir paskutiniesiems.

Jis sukūrė vertingų kūrinių, turinčių didelę teologinę ir ekleziologinę reikšmę, taip pat poezijos ir maldingumo kūrinių. Jo nuolatinės pastangos siekti tiesos pilnatvės tapo pavyzdžiu kiekvienam Prisikėlusiojo mokiniui. Šv. Jonas Henrikas Newmanas, pripažintas spindinčiu šviesuliu visai Bažnyčiai, keliaujančiai per istoriją, gali būti teisėtai minimas kartu su kitais šventaisiais.

Dėl šios priežasties, atsižvelgdamas į šiam šventajam neseniai suteiktą Bažnyčios mokytojo titulą, popiežius Leonas XIV nusprendė, kad šv. Jonas Henrikas Newmanas, kunigas ir Bažnyčios mokytojas, būtų įtrauktas į Romos bendrąjį kalendorių ir kad jo neprivalomas minėjimas būtų švenčiamas spalio 9 d.

Dekrete nurodoma, kad vyskupų konferencijos šį naują minėjimą įtrauktų į visus kalendorius ir liturgines knygas, naudojant prie dekreto pridėtus liturginius tekstus, kurie turi būti išversti ir, dikasterijai patvirtinus, paskelbti. (jm / Vatican News)