Arkiv. P. R. Gallagheris apie Lietuvos Bažnyčios Jubiliejų: „Kelionės su Viešpačiu dalis“
Birželio 27-osios pavakare jis, kaip popiežiaus pasiuntinys, vadovavo jubiliejinėms Mišioms Kauno katedroje, homilijoje kreipėsi į katedroje susirinkusius ganytojus, kunigus, tikinčiuosius, taip pat valdžios atstovus. Dalijamės keliomis Šventojo Sosto santykių su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sekretoriaus pasakytos homilijos mintimis.
„Kaip gerai žinote, būtent šioje katedroje prieš 100 metų, gegužės 13 d., palaimintasis vyskupas Jurgis Matulaitis perskaitė apaštališkąją konstituciją Lituanorum Gente, kuria popiežius Pijus XI įsteigė pirmąją vieningą Lietuvos bažnytinę provinciją. XIII eilinio sekmadienio Dievo Žodžio skaitiniai nušviečia bažnytinį įvykį, kurį atsimename kaip mūsų tikėjimo kelionės kartu su Viešpačiu dalį“, – sakė britų arkivyskupas.
„Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs“, – sako Viešpats mokiniams. Visų pirma, pasak arkivyskupo P. R. Gallagherio, ir mes esame kviečiami įtikėti, jog Viešpats Jėzus turi amžinojo gyvenimo žodžius, taip pat kad šią Žodžio dovaną saugo Bažnyčia, vedama šv. Petro įpėdinio. Šioje perspektyvoje arkivyskupas kvietė matyti ir bažnytinės provincijos Lietuvoje įsteigimą.
Apaštalas Paulius nurodo, kad per Krikštą esame panardinami į Kristaus malonę, jog galėtume „gyventi atnaujintą gyvenimą“. Tikėjimas – kuris atskirtas nuo Kristaus tebūtų ideologija – yra ne abstraktus, bet konkretus ir turi įsikūnyti kasdieniame gyvenime.
Dar vienas skaitinys pasakojo apie Šunemo moters svetingumą ir pagarbą pranašui Elišai, šventam Dievo vyrui. Tam tikra prasme geriausi Dievo Žodžio aiškintojai yra šventieji, kurie Viešpačiui atidavė visą savo širdį ir gyvenimą.
„Apie tai liudija palaimintojo Jurgio gyvenimas ir veikla. Jis buvo nepaprasta asmenybė, o kitais metais bus minimos 100-osios jo gimimo dangui metinės“, – 2027 metais minėsimas šimtąsias pal. J. Matulaičio mirties metines priminė arkivyskupas P. R. Gallagheris, nepamiršęs paminėti ir kitų ištikimų Dievo Žodžio liudytojų praėjusiame amžiuje, per sovietinio persekiojimo laikotarpį.
„Kiek kunigų, vyrų ir moterų vienuolių, taip pat dešimčių tūkstančių tikinčiųjų buvo ištremta į Sibiro gulagus! Kokį šlovingą skyrių jie visi kartu parašė Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“, – pažymėjo arkivyskupas, paminėjęs ir Kryžių kalną, dar vieną jaudinantį ištikimybės Kristui ženklą, giliai įsiminusį šv. Jonui Pauliui II. Dievo tautos augimas susijęs su herojišku tikėjimo liudijimu, savęs dovanojimu, savo gyvenimo praradimu, kad jis būtų atrastas Kristuje. Tai yra pastebėjęs jau pirmųjų krikščionybės amžių autorius Tertulijonas: „kankinių kraujas – krikščionių sėkla“. Pasak arkivyskupo P. R. Gallagherio, daugelio šimtmečių istorija, prisimenama iškilmėse Kaune, yra spindintis šios istorinės ir dvasinės tiesos pavyzdys.
„Nuoširdžiai tikiuosi, kad visa Bažnyčia Lietuvoje vis labiau patirs Eucharistijos galią: mums labai reikia sugrįžti prie savo tikėjimo šaltinio! Atsivertimas vyksta ne abstrakčiai, o konkrečiai, pagal tai, ką sako dieviškasis Žodis“, – homilijoje sakė Šventojo Tėvo pasiuntinys, pabrėždamas Eucharistijos ir dalyvavimo jos šventime svarbą. Jis priminė IV amžiaus pradžios Abitinijos (dabartiniame Tunise) krikščionių kankinystę, pelnytą už nepaklusimą imperatoriaus draudimui dalyvauti sekmadienio Eucharistijos šventime. Galingą Eucharistijos trauką galimą buvo pajusti ir popiežiaus Leono XIV vadovautose įsimintinose apeigose Madride, kuriose dalyvavo 1,2 milijono asmenų.
„Šiame Eucharistijos šventime mūsų padėka Viešpačiui už didingus darbus, padarytus šioje kankinių Bažnyčioje, minint Lituanorum Gente šimtmetį, tikrai sustiprins mus mūsų kelionėje link dangaus. Lietuvos žmonės visada rinkosi eiti šiuo keliu lydimi Švč. M. Marijos žvilgsnio, gerbiamos šios jai pašvęstos „Marijos žemės“ šventovėse: tai liudija Šiluvos Dievo Motinos ašaros ir Mater Misericordiae, kuri iš Vilniaus Aušros Vartų ir toliau saugo bei globoja savo vaikus, spindesys“, – sakė arkivyskupas P. R. Gallagheris melsdamas, kad Švč. M. Marijos globa stiprintų iškilmių dalyvius ir visą Bažnyčią. Šios globos poreikis aštriai jaučiamas dėl mūsų laikus žalojančio konflikto Ukrainoje, pridūrė popiežiaus ypatingasis pasiuntinys arkivyskupas P. R. Gallagheris, melsdamas, Leono XIV žodžiais, šio konflikto paliestoms tautoms taikos, kuri yra neginkluota ir nuginkluojanti. (RK / Vatican News)
