Popiežius Šv. Anzelmo institute: malda, studijos ir šventas gyvenimas
Leonas XIV sakė, kad jo bendravardis popiežius Leonas XIII siekė, jog ši bažnyčia ir prie jos pastatyta benediktinų tarptautinė kolegija prisidėtų prie šios vienuolijos vaidmens Bažnyčioje ir pasaulyje stiprinimo. Iš tiesų, sakė popiežius, nuo pat pradžios vienuolystė buvo drąsus kelias, kurį pasirinkę vyrai ir moterys kūrė maldos, darbo ir meilės židinius atokiausiuose ir sunkiausiai pasiekiamose vietose, dažnai apleistas vietoves paversdami derlingomis ir turtingomis, plėtojo vietos ekonomiką ir žemės ūkį, bet visų pirma ugdė dvasinį gyvenimą. Vienuolynai buvo augimo, taikos, svetingumo ir vienybės vietos net ir tamsiausiais istorijos laikotarpiais.
Ir mūsų laikais netrūksta iššūkių, kuriuos reikia įveikti, kalbėjo popiežius. Staigūs pokyčiai, vykstantys mūsų akyse, provokuoja ir verčia mąstyti, kelia iki šiol nežinotas problemas. Ieškodami atsakymo turime pastatyti Kristų į savo egzistencijos ir misijos centrą, tai išreikšdami malda, studijomis, įsipareigojimu gyventi šventą gyvenimą. Pasak popiežiaus Leono, būtent tai ir vyksta Šv. Anzelmo institute – tai daroma pirmiausia per liturgijos šventimą ir Lectio divina, taip pat per studijas. Popiežius pavadino šį institutą „darbščiu aviliu“, kuriame daugybė svarbių dalykų patikrinama ir išnagrinėjama Dievo akivaizdoje, kaip pastebėjo šv. Jonas Paulius II, lankydamasis šiame institute įkūrimo šimtmečio proga. Tąkart jis priminė instituto globėją šv. Anzelmą, kuriam dieviškųjų slėpinių pažinimas yra ne žmogaus protu pasiekimas, bet Dievo dovana, suteikiama tikintiesiems ir nuolankiesiems.
Švęsdami bažnyčios pašventinimo sukaktį, minime tą iškilmingą momentą, kai konsekravimo aktu ji tapo vieta, kurioje susitinka erdvė ir laikas, baigtinė ir begalinė tikrovės, žmogus ir Dievas; buvo atverti vartai į amžinybę, įvyko susitikimas tarp Dievo dovanojamos pilnatvės ir mūsų žemiškojo kelio ribotumo. Vatikano II susirinkimas visa tai apibūdina viename gražiausių savo puslapių, kuriame sakoma, kad Bažnyčia „kartu yra žmogiška ir dieviška, regima ir apdovanota neregimąja tikrove, veržli, veikli ir atsidėjusi kontempliacijai, gyvenanti šiame pasaulyje, tačiau keleivė. Ir tokiu būdu sutvarkyta, kad tai, kas joje žmogiška, yra nukreipta ir palenkta tam, kas dieviška, regima – tam, kas neregima, veikla – kontempliacijai, dabartis – būsimajam miestui, kurio ieškome“, – citavo popiežius Susirinkimo konstituciją apie liturgiją Sacrosanctum Concilium.
Kiekvienas iš mūsų ir visi pasaulio žmonės ieško to galutinio ir esminio atsakymo, kurio nei kūnas, nei kraujas negali apreikšti, o tik Tėvas, kuris yra danguje (plg. Mt 16,17). Mums reikia Jėzaus Kristaus – Gyvojo Dievo Sūnaus. Ieškoti Jo ir pas Jį vesti visus sutinkamus žmones, pasak popiežiaus, ir yra svarbiausias Šv. Anzelmo instituto tikslas. (jm / Vatican News)
