Nikėjos Susirinkimo sukakties minėjimas Milane
Čia vyks ekumeninės liturginės apeigos, kurių pabaigoje bus sukalbėtas Nikėjos Susirinkimo Tikėjimo išpažinimas (Credo). Po trumpą įžanginį žodį tars arkivyskupas M. Delpini, graikų ortodoksų metropolitas Polikarpas ir liuteronų pastorius Klausas Fuchsas.
Galima priminti, kad Nikėjos susirinkime, vykusiame 325 metais imperatoriaus Konstantino rūmuose netoli dabartinio Izniko miesto Turkijoje, buvo kalbėta apie esminį krikščioniško apreiškimo ir tikėjimo turinį – vieną, bet Triasmenį Dievą, buvo atmesta arijonizmo doktrina, kuri Dievo Sūnui pripažino „Viešpaties“ titulą, bet manė, kad Tėvas yra svarbesnis už jį ir kad jų prigimtis nėra lygi. Vis tik Nikėjos Susirinkimo Credo, nepadėjo paskutinio taško. Įvairios arijonizmo srovės patraukė nemažai šalininkų, tad prie Tikėjimo formulės grįžta dar Konstantinopolio (381 m.), Efezo (431 m.) ir Chalkedono (451 m.) Susirinkimuose.
Galima pridurti, kad Milanas yra labai tinkama vieta Nikėjos susirinkimo sukakčiai minėti, mat jo paties istorija susipina su Nikėjos Tikėjimo išpažinimo priėmimu ir įtvirtinimu. Kaip žinia, Milanas tapo vyskupijos centru IV amžiaus pirmoje pusėje, galbūt jau III pabaigoje. 374–397 metais Milano vyskupijai vadovavo šv. Ambraziejus, itin iškilus ganytojas ir teologas, Bažnyčios mokytojas. Jis buvo tvirtas Nikėjos Susirinkimo Credo gynėjas, pats skyręs daug dėmesio Trejybės doktrinai ir dieviškai bei žmogiškai Kristaus prigimčiai. Šia tema tarp jo raštų išsiskiria trys darbai De fide, De Spiritu Sancto ir De incarnationis dominicae sacramento, kurių fragmentai cituoti ir Efezo bei Chalkedono Susirinkimuose, taip pat įvairiomis kitomis progomis. Šv. Ambraziejaus mokinys kurį laiką buvo ir šv. Augustinas, kitas Bažnyčios mokytojas, taip pat palikęs ryškų pėdsaką diskusijose apie Trejybę. (RK / Vatican News)
