Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (gegužės 18 d.)
„Mūsų gyvenimas šiame pasaulyje jau yra Dievo meilės apraiška, nes mums padovanota būtis. Prieš šimtą metų mūsų dar nebuvo, bet Viešpats norėjo pakviesti būtent mus į šį gyvenimą. Dievas mus sukūrė iš meilės. Galėtume sakyti, kad jis mus įsimylėjo ir dėl to esame pakviesti gyventi. Kai Viešpats pakviečia žmogų, Jis viliasi atsako, nes meilė ieško abipusiškumo.
Tai turbūt irgi yra tam tikra Dievo drama, nes Jam reikia laimėti širdį, kuri yra laisva atsakyti „taip“ arba „ne“. Kad žmogus galėtų atsakyti „taip“, pirmiausia jis turi pažinti Dievo meilę ir suprasti šią didžiulę dovaną, kad jo gyvenimas nėra tik atsitiktinis įvykis. Mes visi turime aiškų tikslą, esame pakviesti gyventi su Jo duota misija – mylėti, nes iš meilės sukurtas žmogus yra skirtas mylėti. Viešpaties lūkestis – kad žmogaus širdis atsilieps ir dovanos atsaką Kūrėjui. Kad tai nutiktų, mums duotas visas gyvenimas. Šis atsakas ir yra pašaukimo esmė – kaip tu atsakai Dievui į Jo dovanotą meilę, – primena arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, tolimesniame pokalbyje aptaręs ir laiko skirto savirefleksijai, maldai svarbą, vyresniųjų kartų patirties naudą jaunimui. Galiausiai, pabrėždamas savęs dovanojimo kelią kiekviename pašaukime, arkivyskupas pacitavo Juozą Tumą-Vaižgantą: „Visą gyvenimą troškau padaryti kitus laimingus, ir pats tapau laimingas.“
Gegužinių pamaldų tradiciją dienraštyje Bernardinai.lt pokalbyje su Vytautu Markevičiumi aptaria liaudiškojo pamaldumo tyrėjas ir propaguotojas kun. Saulius Stumbra. Atsakydamas į klausimą apie gegužinių pamaldų tradicijos dabartį ir ateitį Lietuvoje, pašnekovas pabrėžė asmeninio įsitraukimo svarbą ir priminė istorines šios praktikos atsiradimo aplinkybes Italijoje:
„Šis pamaldumas buvo pateiktas kaip priešprieša nepadorioms, tuo metu dar gyvavusioms pagoniškoms tradicijoms. Visa tai buvo daroma ne teisiant, ne smerkiant, bet meldžiantis, kad vešėtų gražūs dalykai, o blogis būtų pamirštas. Manyčiau, tai yra labai gražus pamokymas mums šiais laikais, kai dejuojame, kad ir motinystė pažeminta, ir šeimos institutas degradavęs.
Reikia ne smerkti, o imtis maldos. Galime pasidžiaugti mūsų Lietuvos vyskupais, kurie šiais metais pasiūlė visą gegužės mėnesį skirti maldai už taiką. Ne tik kad būtų baigti karai, kurie yra toli nuo mūsų, bet ir kad mes tarp savęs nekariautume.
Taigi, kai maldai suteikiame turinį ir gilią prasmę, ji tampa ir tavo asmenine, ir namų Bažnyčios malda, ir liks gyva tol, kol matysime jos prasmę,“ – linkėjo liaudiškojo pamaldumo tyrėjas kun. Saulius Stumbra.
Telšių vyskupijos kurija praneša apie gegužės 16 d. Šiluvoje surengtą Lietuvos katalikiškojo ugdymo asociacijos (LKUA) konferenciją „Būti reikaluose“. LVK Švietimo reikalų komisijos pirmininkas vysk. Algirdas Jurevičius pirmajame konferencijos pranešime „Katalikiškos mokyklos tapatumas“ priminė pagrindinius katalikiškojo ugdymo kriterijus ir atkreipė dėmesį į pavojus, kuriuos slepia dvasingumo sąvoka. Jis pabrėžė, kad katalikiška mokykla vadovaujasi Katalikų Bažnyčios mokymu ir turi budėti, kad įvairios sinkretinės tendencijos neaptemdytų tiesos.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Alisa Miniotaitė, skaičiusi pranešimą „Tarnaujanti lyderystė. Ar tai apie katalikiškas mokyklas?“, pabrėžė, kad lyderystę ugdo vidinis nepasitenkinimas esama padėtimi ir iššūkio priėmimas. Prelegentė aptarė įvairias lyderystės rūšis, išskirdama charizmatinę, autentišką bei tarnaujančią lyderystę. Visų laikų didžiausiu pasaulio lyderiu pranešėja nurodė mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ir aptarė jo kaip lyderio pagrindines savybes.
Katalikiškų mokyklų atstovai Šiluvos bazilikoje meldėsi kartu su vietos bendruomene Šv. Mišiose, kurioms vadovavo vysk. Algirdas Jurevičius. Po pranešimų dalies konferencijos dalyviai diskutavo aktualiomis temomis darbo grupėse. Baigdamas konferenciją Telšių vyskupas dėkojo už bendrystę, palaimino dalyvius ir priminė, kad katalikiškos mokyklos yra svarbus pranašiškas ženklas šiandieniniame sekuliarizuotame pasaulyje, todėl visų tikinčiųjų pareiga palaikyti jaunosios kartos ugdymą katalikiškoje dvasioje.
