Naujasis Šventosios Žemės kustodas: žiūrime ir Kristų ir nebijome pasaulio audrų
Pasak tėvo Ielpo, dabartinis metas, kuriuo jis pradeda savo tarnystę, yra bene skaudžiausias laikotarpis nuo 1967 m. karo ar net nuo 1948 m. – Izraelio valstybės pradžios. Gazoje per pastaruosius porą metų žuvo tūkstančiai žmonių, o paliaubų pažadai vis dar neįgyvendinti. Vakarų Krante smurtiniai kolonistų išpuoliai prieš palestiniečius tampa vis dažnesni. Kenčia ir krikščionių mažuma – pastarojo meto įvykiai Gazoje parodė, kad net parapijos nėra saugios.
Tėvas Ielpo pabrėžė, kad pranciškonų tarnystė Šventojoje Žemėje yra ne tik istorinių šventovių saugojimas, bet visų pirma tai gyva pastoracinė veikla tarp vietinių krikščionių. „Taip, tai labai sunkus metas. Bet tikiu, kad per mano žmogiškąjį trapumą veiks Šventoji Dvasia. Juk tik jos dėka pranciškonai jau 800 metų gali liudyti Kristų šioje žemėje“, – sakė naujasis pranciškonų kustodijos vadovas.
Kustodija nėra vien kustodas, bet daugiau nei 300 brolių, jų pašaukimai, jų charizmos, darbas ir talentai. Svarbiausia vadovo užduotis – padėti šiems talentams išsiskleisti. Vienas pagrindinių kustodijos bruožų yra jos tarptautiškumas – bendruomenėje yra daugiau nei 50 tautybių brolių. Taip pat labai svarbi misionieriška pranciškonų dvasia, kuri reiškiasi ne tik per piligrimų priėmimą, bet ir per sielovados ir švietimo darbą parapijose Jeruzalėje, Betliejuje, Nazarete, Jafoje. Pranciškonų kustodija turi 17 mokyklų Izraelyje ir Palestinoje, kuriose mokosi tūkstančiai vaikų. „Mokyklos – tai mūsų pastoracijos pridėtinė vertė“, – pabrėžė kustodas. Kita labai svarbi kustodijos veiklos dalis – pagalba vargstantiems, ypač per dabartinę krizę Palestinoje.
Šventoji Žemė – tai ne tik Izraelis ir Palestina. Pranciškonų bendruomenės veikia Sirijoje, Libane, Jordanijoje, Egipte, Kipre ir Rodo saloje. Prieš oficialią tarnystės pradžią tėvas Ielpo nusprendė pirmiausia aplankyti bendruomenes Libane ir Sirijoje. „Maloniai nustebino brolių dvasia, jų veiklos efektyvumas ir, svarbiausia, tai, kaip juos vertina vietos žmonės – ir ne tik krikščionys“, – pasakojo jis. Sirijoje jis aplankė Damasko miesto rajoną, kur birželio 21 d. per islamistų išpuolį žuvo daugiau nei 30 krikščionių. Nors išpuolis įbaugino žmones, per Eucharistijos šventimą, surengtą tėvo Ielpo apsilankymo proga, bažnyčia buvo pilnutėlė. Panašią drąsą jis matė ir Libane, kur broliai rūpinasi pabėgėliais, pasitraukusiais iš zonų, tapusių bombardavimo taikiniais.
Paklaustas, ko tikisi iš savo brolių, tėvas Francesco Ielpo atsakė paprastai: „Kad jie būtų geri broliai. Kaip ir jų pirmtakai, kurie jau 800 metų išsaugojo krikščionių buvimą Šventojoje Žemėje.“ Pabaigoje jis pasidalijo savo asmeniniu dvasiniu apsisprendimu, įkvėptu Evangelijos pasakojimo apie Petrą, mėginantį eiti vandeniu pas Jėzų. „Petras pradėjo skęsti tada, kai atitraukė žvilgsnį nuo Jėzaus. Todėl tai yra ir mano, ir mūsų brolių tikslas – išlaikyti žvilgsnį, visą laiką nukreiptą į Kristų, ir nebijoti pasaulio audrų“, – sakė Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos vadovas tėvas Francesco Ielpo. (jm / Vatican News)
