Ukrainietis kun. Ivanas: karo tamsoje jaunus žmones lydime Dievo šviesos link
Graikų katalikų Bažnyčios Ternopilio-Zborivo arkivyskupijos kunigas atvyko į Romą, Jaunimo jubiliejų, su visa šeima – žmona ir 13 bei 18 metų sūnumis. Šiuo metu švenčiamo jaunimo jubiliejaus kontekste dvasininkas ir jo šeima dalijasi mintimis, ką reiškia augti ir mokytis šiame etape, kai į gyvenimą įsibrauna nuolatinio bombardavimo pavojus, kai viskas atrodo beprasmiška: „Kiekvieną dieną, kai meldžiamės, kai laiminame sužeistuosius ligoninėse ar padedame kareiviams, grįžtantiems į parapiją, kalbamės su vaikais, netekusiais tėvų, matome, kad Dievas nori, jog visiškai Jam patikėtume save.“
„Kai suskamba oro pavojaus sirena, – sako kunigo Ivano sūnus Volodymyras, kuriam neseniai sukako 18 metų, – pamokos nutraukiamos, bet mums pasisekė, kad pamokos vis dar vyksta gyvai. Kituose regionuose, arčiau kovos zonos, mokymasis vyksta tik internetu“. Nors karas tęsiasi jau trejus su puse metų, žmonės stengiasi išlaikyti bent kiek įprasto kasdienio gyvenimo, mokiniai mokosi.
„Kai žmogus supranta, kad teisinga kryptis yra kelias į šviesą, į tiesą, į Kristų, visa kita kažkaip stoja į savo vietas“, – sako kunigas Ivanas. Jo miestas yra gana toli nuo fronto linijos, tačiau pastarosiomis savaitėmis visoje šalyje suintensyvėjo Rusijos oro antskrydžiai, gyvenimą persmelkia sirenų kauksmas ir sprogimų triukšmas, nuolat jaučiama baimė ir nerimas. „Nepaisant to, pasitikėjimas Dievu stiprėja ir padeda atsispirti bejėgiškumo jausmui susidūrus su tuo, kas vyksta“, – pabrėžia kunigas.
Žinojimas, kad viskas priklauso Viešpaties planui, leidžia atrasti naują gyvenimo vertės suvokimą, tada ateina supratimas, kad kitas žingsnis yra augti tikėjimu, meile ir labdara kitiems. Rengdamiesi Jaunimo jubiliejui, jauni žmonės Ukrainoje apmąstė vilties temą. „Jei žmogus neturi vilties, jis greičiausiai neišgyvens, – sako kunigo sūnus Volodymyras. – Būtina turėti viltį. Aš stengiuosi tikėti geresne ateitimi, karo pabaiga, kad po karo mūsų šalis vėl pakils ir kad įvyks atstatymas ir vystymasis. Dievas ir Bažnyčia mums labai padeda viltis. Meldžiuosi ir tikiu. Taip pat atvykau čia, į Romą, melstis už karo pabaigą“, – liudija jaunasis ukrainiečių piligrimas.
(DŽ/Vatican News)