Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugsėjo 14 d.)
„Buvau pasiruošusi kalbėti apie tai, kad Lietuva yra Marijos žemė, katalikiškas kraštas. Kai priminiau jo apsilankymą Čikagoje kazimieriečių seselių namuose, popiežius nusišypsojo. Tuo metu jis buvo Augustinų vienuolijos vyresnysis. Būtent jis tada pašventino Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įkūrėjos seselės Marijos Kazimieros Kaupaitės kapavietę ir atvaizdą. Sakiau, kad mūsų socialiniai tinklai kupini šio istorinio įvykio vaizdų.
Antrasis susitikimas taip pat buvo trumpas. Jis vyko maždaug po trijų savaičių, birželio mėnesį, Siksto koplyčioje. Renginį organizavo Rumunijos žydų bendruomenių federacija. Jis buvo skirtas pagerbti katalikų dvasininkams, kurie nacių laikais gelbėjo žydus. Po renginio popiežius Leonas XIV taip pat išreiškė norą su visais ten esančiais trumpai pasikalbėti.
Aš trumpai papasakojau apie Vilnių, kuris šiandieninėje tradicijoje vadinamas Šiaurės Jeruzale, užsiminiau, kad ruošiamasi įamžinti Vilniaus Didžiosios sinagogos buvimo vietą.
Kalbant apie asmeninius įspūdžius, nieko išskirtinio nepasakyčiau. Visi atkreipia dėmesį į popiežiaus Leono XIV būdo bruožus: įsiklausymą, ramybę, diskretiškumą, nuolankumą. Šie žodžiai, epitetai nėra išgalvoti. Tai juntama“, – teigė ambasadorė, pokalbio, kurį skelbia Bernardinai.lt metu užsiminusi, kad apie galimą popiežiaus vizitą Lietuvoje kol kas sunku kalbėti.
Vilniaus arkivyskupijos svetainė vilnensis.lt primena, kad lygiai prieš 90 metų, 1935 m. rugsėjo 13–14 dienomis, šiandieninėje V. Grybo gatvėje esančiame namelyje gyvenusiai vienuolei Faustinai Kovalskai Jėzus padiktavo Gailestingumo vainikėlio maldą. Vilniaus Piligrimų centro projektų vadovė Vilija Vareikienė primena: „Pats popiežius Vilnių pavadino Gailestingumo miestu! Per beveik aštuoniolika Faustinos namelio veiklos metų čia apsilankė piligrimai iš daugiau nei 90 šalių: nuo Čilės ir Brazilijos iki Indonezijos, Naujosios Zelandijos ar Afrikos šalių. O vilniečiams šis namelis dažnai tampa tikru atradimu. Džiaugiamės, kad vis daugėja „pirmakarčių“ lietuvių – jie gyvena netoliese, netgi yra kažką girdėję, bet apsilanko pirmą kartą.“ Vilniaus Piligrimų centro duomenimis pernai šv. Faustinos namelyje apsilankė daugiau nei 23 tūkst. žmonių, ir jų vis daugėja. „Lankytojai pasakoja įspūdingas istorijas: apie išgijimus, nuo taifūnų apsaugotus namus, atrastą vidinę ramybę. Tai savotiška Vilniaus must visit vieta dvasinės kelionės ieškantiems žmonėms“, – rašoma straipsnyje, kurį skelbia vilnensis.lt.
Rugsėjo 6–15 dienomis Šiluvoje vyksta Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Išskirtiniu įvykiu čia tapo rugsėjo 10 d. Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo vadovauta Eucharistija, kurios metu buvo atliktas Atgailos aktas išpažįstant Kauno arkivyskupijos bendruomenėje padarytas kaltes, jas apgailint bei trokštant apvalytomis širdimis tęsti Vilties piligrimystę, pasitinkant arkivyskupijos 100-mečio metus.
„Atgailos liturgijai vadovavęs kunigas Artūras Kazlauskas skaitė atmintį atgaivinančias nuodėmes, kuriomis žeidėme Viešpatį netikėjimu, netinkamu liudijimu, neištikimybe darėme žalą savo broliams ir seserims, sėjome neteisingumą, šmeižtus, skriaudėme silpnesnius, apleistus, vienišus savo bendruomenių narius ar kitų tautybių, įskaitant žydų tautą, kultūrų, tikėjimų žmones; nusikaltome žmogaus gyvybei ar kūrinijai, piktnaudžiavome galia ir valdžia, naudojome visokio pobūdžio smurtą prieš kitus, ypač vaikus, pažeidžiamus asmenis ir kt. Į maldą priklaupiant buvo pakviesti visi vakaro Eucharistijos dalyviai, o šio Atgailos akto liturgija užbaigta arkivyskupo atliktu Šventojo Kryžiaus pabučiavimu. Šiam Jubiliejaus Atgailos aktui pasirinkta Šiluva, nes ji paženklinta ypatingu Dievo, Mergelės Marijos artumu, yra išgydymui, sugrįžimui prie Dievo tarnaujanti šventovė“, – rašoma Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešime.
Parengė Giedrius Tamaševičius
