Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (rugsėjo 7 d.)
Rugsėjo 4 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo paminėtas arkivyskupo Gintaro Grušo 15 metų vyskupystės jubiliejus. Šv. Mišių homilijoje, kurios tekstą skelbia svetainė vilnensis.lt, arkivyskupas liudijo apie pašaukimo prasmę:
„Pašaukimas visuomet atrodo per didelis – ar tai būtų kunigystės, vyskupystės, santuokos ar pašvęstojo gyvenimo pasiryžimai. Ir kuo toliau, tuo labiau žmogaus įsipareigojimai didėja, bet juos įgyvendinam ne patys, ne savo jėgomis, o per Dievo malonę.
Vyskupystės kelias nebuvo mano planuose. Bet Kristaus žodis nuolat veda toliau, nei pats drįsčiau žengti. Kristus duoda daugiau, negu mes patys galime įsivaizduoti: gausesnį laimikį, didesnį džiaugsmą, platesnę misiją.
Kai mes šiais metais kiekvienų Mišių pabaigoje meldžiamės už pašaukimus, mes meldžiamės vieni už kitus. Nėra nė vieno krikščionio be pašaukimo. Tačiau ne visi turi drąsos atsiliepti į tą pašaukimą. Mes meldžiamės, kad pastiprintume vieni kitus atsiliepti ir ištvermingai tęsti savo pasiryžimus. Meldžiamės: tegu kiekvienas drąsiai ir visa širdimi atsiliepia į Tavo kvietimą.
Kiekvienas krikščionis turi misiją. Mes turime išmokti išgirsti, bet mūsų atsiliepimas į tą kvietimą nepalieka mūsų vienų, izoliuotų. Mes visi, kaip Bažnyčia, einam kartu. Sinodas, kurį minime jau trejus metus, kaip tik ir reiškia ėjimą kartu. Bažnyčios kelias kartu, su visais jos nariais“, – apibendrino vyskupo tarnystės sukaktį minintis Vilniaus arkivyskupas.
Lietuvos Caritas šią savaitę pasidalijo žinia apie naują šios organizacijos generalinę sekretorę. Ja tapo Milita Žičkutė-Lindžienė. Pranešime rašoma, kad savo veiklą Carite ji pradėjo prieš 15 metų kaip socialinio darbo praktikantė ir savanorė. Baigusi socialinio darbo studijas Milita Žičkutė-Lindžienė darbavosi su prekybos žmonėmis aukomis, vėliau tapo viena iš benamystę patiriančiųjų dienos centro Kaune įkūrėjų ir vadovių, dirbo su nuteistaisiais prieš jiems išeinant į laisvę, vadovavo nuteistųjų integracijos programai.
Lietuvos Carito internetiniame puslapyje taip pat skelbiamas ir išsamus Ievos Urbonaitės parengtas pokalbis su naująja Lietuvos Carito vadove. Paprašyta prisistatyti dviem sakiniais ji atsakė: „Esu Milita iš Carito. Dviejų vaikų mama.“ Nusakydama darbo bažnyčioje ir Carite išskirtinumą ji pabrėžė, kad tai ir malonė, ir didelis iššūkis.
„Išties reikia sąmoningumo, tikėjimo bei aiškių ribų, tačiau tuo pačiu ir nuolankumo, gailestingumo bei teisingumo įprasminimo kasdienybėje. Tai nelengvas ir nuolat besitęsiantis procesas. Tačiau patirtys, kurių įgijau, labai išlaisvino, kai kur leidžia drąsiai eiti turint tik viltį ir vis iš naujo pažinti save. Kalbant apie Caritą, organizacijos vertybės ir pasaulėžiūra išlieka pamatinės, tačiau keičiantis pasauliui kinta mūsų veikimas jame. Krikščioniškas jautrumas leidžia pastebėti subtilesnius poreikius, atpažinti vargą be akivaizdesnių ženklų. Ne tiek duoti (nors, aišku, reikalinga ir materialinė pagalba), tačiau būti bei išbūti su žmonėmis sudėtingose jų situacijose. Tai tikrai nėra lengva. Tačiau tikėjimas bei viltingas požiūris žvelgiant į konkretaus žmogaus galimybes, vidinius resursus padeda norėti daugiau, nei galbūt pats žmogus šiuo metu pajėgia norėti“, – teigė Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė.
Karolio Akučio kanonizacijos proga dienraštis bernardinai.lt skelbia Aurelijos Plokštytės parengtą publikaciją, kurioje kalbinamas kun. Rytis Baltrušaitis. Jo rūpesčiu prieš keletą metų Karolio Akučio pirmojo laipsnio relikvijos atkeliavo į Alytaus šv. Kazimiero parapiją, sulaukiančią vis daugiau piligrimų, ypač jaunų šeimų su sergančiais vaikais.
„Atgyja supratimas, kad šventieji gyvena tarp mūsų. Karolis yra ne iš viduramžių rūmų ar uždaro vienuolyno, bet iš šiuolaikinės šeimos – ir net netikinčios. Dievas geba rasti kelius, užkalbinti ir patraukti prie savęs žmogų, atrodo, kasdienėmis aplinkybėmis. Tai kiek neįtikėtina. Karolio „gyvenimas“ nesikeis po rugsėjo 7-osios. Vis dėlto jis turės daug daugiau darbo mus užtardamas – išūš Jėzui ausis dėl žmonių, kurie kreipsis jo užtarimo. Svarbu, kad Bažnyčiai, ypač jauniems žmonėms, bus proga bendrauti su vienu iš saviškių – jaunuoliu, bendraamžiu. Karolio paskelbimas šventuoju sustiprins jo pavyzdį Bažnyčiai ir pasauliui“, – džiugia viltimi dalijosi kun. Rytis Baltrušaitis.
Parengė Giedrius Tamaševičius
