Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (spalio 12 d.)
Šiai progai skirtame Aurelijos Plokštytės straipsnyje, kurį skelbia Bernardinai.lt, Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos postulatorius kunigas Andrius Končius aptaria jos gyvenimo ir kankinystės išskirtinumą, dalijasi mintimis apie jos užtarimo galią:
„Dirsytė galėtų būti mokytojų, dėstytojų, katechetų, auklėtojų globėja arba priimta kaip visų nepritarimą dėl tikėjimo išgyvenančiųjų užtarėja. Dabar dažnai spaudimas dėl tikėjimo patiriamas šeimose, tarp draugų. Šalia viso to Dirsytė gali būti laikoma psichiškai suluošintų ar sergančių žmonių užtarėja, nes savo gyvenimo pabaigoje po paskutinio tardymo grįžo psichiškai suluošinta. Buvo pritaikyti specialūs metodai Dirsytės psichikai pažeisti, ir ji jau adekvačiai nebesiorientavo. Jėzus sako, kad neturime bijoti tų, kurie kenkia mūsų kūnui, nes jie negali pakenkti mūsų sielai (plg. Mt 10, 28). Net jeigu gali nužudyti mūsų kūną, suluošinti mūsų psichiką, mūsų sielos niekas negali atimti“, – pabrėžia Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos postulatorius kunigas Andrius Končius.
Spalio 10 d. Vilniaus arkivyskupija išplatino pranešimą, susijusį su viešumoje keliamomis abejonėmis dėl kardinolui Henrykui Gulbinowicziui pritaikytos bausmės pagrįstumo. Vilniaus rajono savivaldybė šiam prieš penkerius metus mirusiam asmeniui 2015 m. suteikė rajono garbės piliečio vardą. Jo vardu iki šiol yra pavadintos kelių miestelių gatvės. Žiniasklaidoje primenama, kad Vatikanas yra oficialiai paskelbęs jam drausmines sankcijas dėl daugybės nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejų, pedofilijos nusikaltimų tarp dvasininkų slėpimo bei 16 metų trukusio bendradarbiavimo su komunistinės Lenkijos saugumo tarnyba. Nepaisydami visuomenės ir tikinčiųjų pasipiktinimo ir ne kartą pareikštų reikalavimų atimti iš šio dvasininko garbės piliečio vardą, vietos politikai pastaruoju metu ne tik nepritarė šiam siūlymui, bet ir viešai reiškė abejones dėl Vatikane atlikto tyrimo.
Pranešime spaudai Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas akcentuoja, kad bet kuris bažnytinis procesas yra labai tiksliai reglamentuotas:
„Kruopščiai išnagrinėjus bylą, atsižvelgdamas į procesą tyrusių asmenų išvadas, paremtas dokumentais, liudijimais, įrodymais, ekspertų išvadomis, vyskupas priima sprendimą, kurį siunčia Šventajam Sostui. Bažnytiniuose procesuose Šventasis Sostas yra aukščiausia instancija ir paskutinė apeliacinė institucija, o jos paskelbtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Tai, kad Šventasis Sostas, ištyręs kardinolui Henrykui Gulbinowicziui iškeltus kaltinimus dėl nepilnamečio asmens seksualinio išnaudojimo bei kitų nusikaltimų, jį pripažino kaltu, uždraudė jam bet kokią viešą dvasininko veiklą, atėmė teisę dėvėti vyskupo insignijas bei privilegiją būti laidojamam katedroje, jau yra ženklas apie ištirto nusikaltimo rimtumą“, – teigia arkivyskupas Gintaras Grušas. Vilniaus arkivyskupijos pranešime primenama, kad Bažnyčios vykdomas procesas yra skirtas, kad Bažnyčia būtų saugi vieta visiems, ypač mažiausiems mūsų bendruomenės nariams.
Žurnalo „Artuma“ spalio mėnesio numeryje daug dėmesio skiriama Estijos katalikų mažajai kaimenei. Išsamiame pokalbyje su iš Lietuvos kilusiu Talino Šv. Petro ir Pauliaus katedros vikaru Edgaru Versocku aptariamas išskirtinis neseniai palaimintuoju paskelbto vyskupo kankinio Eduardo Profittlicho įkvėpimas, tėvo Stanislovo ryšių su estais atmintis ir dabartinių bendruomenių gyvybingumas. Katalikybės Estijoje sėkmės paslaptis – „žmonių atsivertimas ir Dievo bei Bažnyčios atradimas, vyskupo kaip ganytojo bei kunigų, kurie nuoširdžiai atlieka savo darbą pavyzdys ir artumas žmonėms. Išgyvenamas tikrumas. Tikėjimas čia neateina iš tradicijos, todėl Estijoje ieškoma kitų būdų, kaip padėti žmonėms atrasti ir pažinti Jėzų.“
Spalio mėnesio „Artumoje“ skelbiamas ir Ievos Urbonaitės parengtas straipsnis „Kad žmogiškumo stygius neužgesintų vilties“, kurio įžangoje rašoma: „Vis tamsiau, o kenčiant – ir širdyje. Neatsitiktinai būtent rudenį daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai: atskirties, stigmų mažinimui, kad žmogiško ryšio stygius neužgesintų vilties. Caritas tęsia keliones po Lietuvos regionus drauge su psichikos sveikatos iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadoriais, susitinka su bendruomenėmis, pagalbą gaunančiais žmonėmis ir visais neabejingais savo bei aplinkinių savijautai. Bendraujant saugioje ir nevertinančioje aplinkoje visi klausimai – legalūs. Netgi aštriausi, apie savižudybę ir Bažnyčios mokymą“, – rašoma „Artumos“ straipsnyje, kuriame svarstoma apie pagalbą išgyvenantiems krizę bei apie Gyvybės kultūrą.
