Paieška

Arkivyskupai Gintaras Grušas ir Nikitas Lioulias pasirašo Ekumeninę chartiją Arkivyskupai Gintaras Grušas ir Nikitas Lioulias pasirašo Ekumeninę chartiją  (© ccee.eu)

Ekumeninė chartija: krikščionys atsakingi už Europos ir pasaulio ateitį

Lapkričio 6 d. paskelbta Ekumeninė chartija, arba visuotinės gairės dėl Bažnyčių bendradarbiavimo, yra kvietimas Europos Bažnyčioms. Krikščionys, pagal Tikėjimo išpažinimą pašaukti tikėjimo vienybėje vienoje visuotinėje ir apaštališkojoje Bažnyčioje klausytis Dievo žodžio, kartu melstis, kurti regimą Bažnyčių vienybę, dalytis susitikimo erdvėmis Europoje, stiprinti ryšius tarp konfesijų ir plėsti bendravimą su kitų religijų ir pasaulėžiūrų žmonėmis.

Šios temos, išsamiau aptartos pirmose trijose dokumento dalyse, yra tarsi įvadas į ketvirtą ir paskutinę, kurioje Europos Vyskupų konferencijų taryba (CCEE) ir Europos Bažnyčių konferencija (CEC) dalijasi mintimis apie atsakomybę ir įsipareigojimą siekti taikos ir susitaikymo, branginti kūriniją ir padėti migrantams, naudotis naujomis technologijomis.

Keturiolikos skyrių ir dvidešimt vieno puslapio dokumentas kalba apie reikalą patikslinti Bažnyčių uždavinius žemyne atsižvelgiant į pasikeitusią Europos, Bažnyčių ir ekumeninę situaciją praėjus keliems dešimtmečiams nuo pirmosios Ekumeninės chartijos (2001 m.) paskelbimo. Ekumeninis bendradarbiavimas tapo akivaizdesnis dėl didelį skausmą ir nerimą sukėlusių sunkumų, susijusių su klimato kaita, karu, pabėgėliais, skurdu, populizmu ir piktnaudžiavimu religija. Sparti technologinė pažanga keičia tikrovę tokiais būdais, kuriuos dar tik mėginame suvokti, Europa sekuliarėja, didesnėje žemyno dalyje nebepaisoma Bažnyčių vaidmens, pažymima dokumente.

Ekumeninis bendravimas šiandien reiškia tikėjimo liudijimą ir dialogo plėtimą ne tik tarpusavyje, tarp krikščioniškų žemyno Bažnyčių, bet ir tarnaujant visiems Europos žmonėms. Europos dvasinė panorama nuolat kinta. Nepaisant religinių įsitikinimų skirtumų, nekonfesinių pasaulėžiūrų ir gyvensenos, Rytų religijų ir naujų konfesijų įtakos, taip pat to, kad daug žmonių laikosi sekuliarių ir ateistinių įsitikinimų bei yra abejingi tikėjimui ar gyvena pagal kitas filosofijas, visi mes galime gyventi ir veikti kartu remdamiesi mūsų bendru rūpesčiu ir atsakomybe už kitus žmones ir už visuomenę. 

Atnaujinta Ekumeninė chartija paskelbta pasitikėjimo dvasia, kad Dievas lydės žemyno krikščionis šioje ekumeninėje kelionėje siekiant gilesnės brolybės ir supratimo, parems atsakomybę, kuria, kaip pastebi dokumentas, dalijamės ne tik vieni už kitus, bet ir už Europos ir pasaulio ateitį. Ištikimi paskutiniam Kristaus įsakymui, „einame į visą pasaulį skelbti Evangeliją visai kūrinijai“ (žr. Mk 16, 15), o ypač visoms Europos tautoms, ir tai darome būdami tikri, kad šios Gerosios Naujienos skelbimas yra stiprus mūsų vienybės ženklas ir šaltinis, vienybės, kuri visada yra Dievo dovana.

Dokumentas, kuriame apibrėžta ekumeninė visų Europos Bažnyčių atsakomybė, nėra magisterinio ar dogminio pobūdžio ir yra nesaistantis Bažnyčios teisės požiūriu. Chartijos tikslas – ugdyti ekumeninę dialogo ir bendradarbiavimo kultūrą visuose Bažnyčios gyvenimo lygmenyse, apibrėžti kriterijus šiai kultūrai plėsti.

Chartijos skyrius apie bendravimą su kitomis religijomis ir pasaulėžiūromis patikslina, kad Bažnyčios turės pačios nuspręsti, su kuriomis grupėmis gali ir nori bendrauti. Ten, kur individualūs ir bendruomeniniai santykiai yra įmanomi, turėtų būti skatinamas tarpusavio supratimas, stiprinami ir gilinami ryšiai. Gerbdami vieni kitus, mes rimtai žiūrime į vieni kitų problemiškus klausimus, visada pasisakome už sąžiningas diskusijas, pažymima Ekumeninės Chartijos tekste. (SAK / Vatican News)

2025 lapkričio 06, 12:03